EuroposMiskas

KAIŠIADORIŲ  URĖDIJOJE – DAR  VIENAS  EUROPOS  MIŠKAS 

          Balandžio dvidešimt penktąją Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkai Žiežmarių girininkijos Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje sulaukė gausaus būrio talkininkų – LR Seimo vadovų bei narių,  Seimo kanceliarijos, kitų institucijų darbuotojų, žurnalistų, Kaišiadorių rajono vadovų. Į miškasodžio talką atvyko Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo narys Kazys Grybauskas, Seimo kanclerė Daiva Raudonienė,  kanclerės pavaduotojas  Antanas Dimaitis, Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus. 

          Talkininkus nuotaikinga koncertine programa pasitiko Lietuvos pučiamųjų orkestrų lyderis valstybinis pučiamųjų instrumentų  orkestras „Trimitas“. Įspūdingais šuoliais nustebino Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Parašiutinio rengimo centro instruktoriai, vadovaujami majoro Audriaus Mėčiaus, iš dangaus aukštybių nusileidę su Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybės istorine ir Europos Sąjungos vėliavomis. Renginio dalyvius pasveikinusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė džiaugėsi, jog ši diena – ypatingai simbolinė. „Linkiu meilės širdyje Tėvynei, meilės širdyje mūsų ateities kartoms pasodinti šį mišką, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai žinotų, jog mes čia susirinkę visi pasodinome jiems gražų žaliuojantį  Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtpenkmečio mišką,“ – kalbėjo Seimo Pirmininkė,  savo rankomis pasodinusi keliasdešimt medelių. L. Graužinienė Kaišiadorių miškų urėdijos miškų urėdui Stasiui Truskauskui įteikė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą, kuris Seimo valdybos sprendimu jam paskirtas už ilgametį bendradarbiavimą organizuojant Europos miško sodinimą.  Urėdui Stasiui Truskauskui, Paparčių girininkijos girininkui  Aidui Stepankevičiui bei jo pavaduotojui  Valdui Sakaliūnui, urėdijos  vyr. miškininkui  Marijonui Bernotavičiui, miškotvarkos inžinieriui  Rolandui Miliukui, medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadybininkui  Edmundui Kručui įteiktos Seimo Pirmininkės padėkos.

          Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas. Jis padėkojo Seimo kanceliarijos darbuotojams už per ankstesniųjų metų talkas nuveiktus darbus, priminė, jog prigijo net 91 procentas pernai Paparčių girininkijoje sodinto miško. Tai gražus rezultatas, duodantis viltį, jog ir šį kartą veisiamas miškas taip pat sėkmingai prigis ir žaliuos ateities kartoms. Urėdas Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei įteikė atminimo dovaną, priminsiančią šią miškasodžio talką. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus pasidžiaugė, kad būtent Kaišiadorių rajone gimė bei toliau gyvuoja tradicija sodinti Europos miškus, kad ir šį kartą atvyko tokia įspūdinga ir tokia gausi Seimo darbuotojų grupė. Nuotaikingomis melodijomis linksmino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Girionių bendruomenės liaudiškos muzikos kapela „Laumena“.  Lietuvos liaudies buities muziejaus specialistai parengė įvairių senovinių liaudiškų žaidimų.

          Talkininkai šiek tiek daugiau nei trijų hektarų Europos miške,  žymėsiančiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, pasodino pušų ir beržų sodmenų.

Visuomeninis medelių sodinimas moderniojo Lietuvos parlamentarizmo tradicija tapo 20 a. pirmojoje pusėje, atkūrus Lietuvos valstybę. Prieš pradėdami darbą 1920 m. gegužės 15 d. vidurdieny Steigiamojo Seimo nariai Kaune pasodino ąžuolus, simbolizavusius Lietuvos valstybės stiprybę, tvirtumą ir tęstinumą. Kaišiadorių miškininkų ir  Seimo bendradarbiavimo pradžią galima laikyti 2004 m. balandžio 24 d., kai lietuviškąja parlamentine tradicija tapusiu Europos miško sodinimu pažymėta mūsų narystės Europos Sąjungoje pradžia. Europos miškai Lietuvoje yra ne tik gyvi svarbių mūsų narystės Europos valstybių bendrijoje įvykių ženklai, bet ir politikų, valstybės tarnautojų duoklė gamtai. Pirmasis Europos miško sodinimas buvo ypač sėkmingas – penkių hektarų plote prigijo net 99,4 procentų pušų, beržų, ąžuolų, eglių sodinukų.

          2005 m., minint Lietuvos narystės ES pirmąsias metines, graži miškasodžio tradicija  pratęsta buvusioje kirtavietėje. Kaišiadorių miškų urėdija parūpino pušų, eglių ir juodalksnių sodinukų ir pagamino Europos miško vietą žymintį ženklą. Bendromis jėgomis apie pusketvirto hektaro plote pasodinta 9600 europinių maumedžių, 1100 juodalksnių bei Lietuvos Respublikos kontūrus pasodintame sklype užpildančių 1900 karpotųjų beržų.

          2013 m. gegužės 11 d. netoli pirmojo Europos miško pasodintas Europos miškas, priminsiantis pirmojo  Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metus. Po keliolikos  metų čia suaugę juodalksniai, europiniai maumedžiai, karpotieji beržai išryškins Lietuvos kontūrus.

          Pernai, kai Nacionalinė žemės tarnyba netoli sostinės esančiai Kaišiadorių miškų urėdijai tradiciškai paskyrė netinkamų žemės ūkio veiklai plotų miškams įveisti, balandžio 26 d. Paparčių girininkijoje, prie pat Paparčių gyvenvietės piliakalnio vaizdingoje kalvoje Seimo, Generalinės miškų urėdijos, Kaišiadorių rajono vadovai ir atstovai 4,2 hektarų plotą apsodino eglėmis, pušimis, beržais ir klevais. Šis miškas primins Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį.

Kaišiadorių miškų urėdijos informacija