Dar kartą apie miško gaisrus

DAR  KARTĄ  APIE  MIŠKŲ  GAISRUS

    Pastarosiomis savaitėmis stokojant lietaus, miškuose susidarė sudėtinga situacija. Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, iki rugpjūčio dvyliktos dienos  Lietuvos miškuose užregistruotas 161 miško gaisras 49,38 ha plote, iš jų 54 miško gaisrai privačiuose miškuose 14,21 ha plote (2014 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 146 miško gaisrai 161,21 ha plote). Vien per pirmąją rugpjūčio savaitę Lietuvos miškuose užfiksuoti dvidešimt šeši gaisrai. Ugnis pažeidė 23,13 ha miško plotą. Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo išvykę į gaisravietes per 760 kartų.

          Tikriausiai, nereikia aiškinti, jog miške ugnis plaikstosi daug sparčiau negu kitur, nes oras prisotintas deguonies,  daug sausos žolės, samanų, dervingų medžių šakelių, spyglių. Miškų gaisrai per trumpą laiką niekais paverčia daugelio žmonių darbo rezultatus, niokoja gamtinę aplinką, sunaikina materialines vertybes, padaro didelę žalą vieningai ekosistemai. Apmaudžiausia, kad daugelį tų gaisrų dažniausiai sukelia neatsakingi žmonės, neatsargūs poilsiautojai. Apie tai kalbame jau daug metų, tačiau pavojus nuo to nemažėja. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pats uogavimo, grybavimo ir poilsiavimo įkarštis, todėl priminti žinomas tiesas niekada nėra per daug.Juk tai visų mūsų turtas, kuriuo galime džiaugtis ir gėrėtis be jokio mokesčio. Čia mes pasiilsime po nelengvos darbo savaitės, užmirštame rūpesčius, apsirūpiname miško gėrybėmis. Turbūt neatsiras nei vieno kuris pasakytų, jog miškas nereikalingas, todėl privalome jį mylėti ir saugoti.

          Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dabar Kaišiadorių rajone – didelio miškų gaisringumo, prilygstančio ketvirtajai klasei, pavojus. Vyraujant tokiems karščiams, situacija bet kada gali dar labiau pablogėti.  

          Šiemet Kaišiadorių urėdijos miškuose nuo gaisrų sezono pradžios kilo šeši gaisrai, išdegė 0, 82 ha miško.

          Miškų gaisrams pastebėti naudojama puikiai veikianti antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, urėdijoje organizuojamas budėjimas, taip pat nuo ankstaus ryto iki saulės laidos specialistai lankosi miškuose, stebi situaciją.

          Tačiau kur kas svarbiau yra ne gaisrą užgesinti, bet neleisti jam kilti. Ir čia jau vien miškininkų pastangų negana.

          Kaišiadorių miškų urėdijos administracija bei girininkijų darbuotojai prašo, kad besilankantys miške nekūrentų laužų tam neskirtose vietose, nestatytų automobilių ant sausos miško paklotės, o, pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistengtų jį užgesinti, kol ugnis neišplito į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais ar užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsdami skambinkime bendruoju pagalbos telefonu 112, urėdijos budėtojui telefonu 8686 97817 arba tos girininkijos ar urėdijos specialistams.

          Tuo pačiu atkreipiame dėmesį jog nesilaikantiems priešgaisrinės apsaugos taisyklių  teks atsakyti pagal įstatymus bei atlyginti padarytą miškui ir aplinkai žalą. Žalos skaičiai, paskaičiuoti pagal specialią metodiką, gali būti tikrai dideli. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų baudomis; už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, piliečiai gali būti baudžiami nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnai – nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.

          Atsižvelgdamas į Kaišiadorių miškų urėdo 2015 metų rugpjūčio 11 dienos raštą, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera tos pačios dienos įsakymu dėl didelio miškų gaisrų pavojaus uždraudė fiziniams asmenims lankytis visuose Kaišiadorių rajono savivaldybės miškuose.

Kaišiadorių miškų urėdijos informacija