Vietoj dividendų energetikai siūlo špygą

Pusė milijardo litų. Tiek valstybė šįmet užsibrėžė surinkti dividendų iš valstybinių bendrovių. Tačiau sukrapštyti tiek greičiausiai nepavyks, nes po pažadais jau atsirado įspėjimas – yra papildomų sąlygų. Tuo ypač pasižymi energetikos sektoriaus bendrovės.

Valdžia prieš trejus metus užsimojo išpešti daugiau naudos biudžetui iš valstybinių įmonių. Per šį laikotarpį kai kurios įmonės iš tiesų įspūdingai pasistiebė, o kai kurios dar labiau grimzdo į nuostolių pelkę. Valstybės valdomų įmonių indėlis į šalies biudžetą lieka labai nevienodas. Kai kurie analitikai pastebėjo, kad skiriasi ir pačių įmonių vadovų nuotaikos. „Viską lemia norai ir technika”, – užsiminė ir ūkio ministras Rimantas Žylius. Technika jis pavadino naujus teisės aktus, kurių nestinga. Tačiau noro daugiau atseikėti į biudžetą labai trūksta.

Ieško būdų nemokėti

Vienas pavyzdžių – įmonių mokami dividendai. Šįmet užsibrėžta gauti pusę milijardo litų (pernai – 86 mln., užpernai – 42 mln.). Tačiau valstybei priklausančių bendrovių valdybos, kuriose pirmuoju smuiku griežta ministerijų valdininkai, kažkodėl siūlo nesižarstyti dividendais. Taip buvo pernai, tas pat kartojasi ir šįmet. Pavyzdžiui, praėjusiais metais LESTO ir „Lietuvos energijos” valdybos pasiūlė nemokėti dividendų valstybei. Tai sudarė 136,8 mln. litų. Tiesa, akcininkai galiausiai nusprendė juos išmokėti. Tačiau pinigai įplaukė ne į biudžetą, o į energetikos bendroves vienijančią Visagino atominę elektrinę (VAE).

Šiais metais scenarijus gali pasikartoti. Dar šį mėnesį vyks akcininkų susirinkimai, kuriuose bus sprendžiama dėl dividendų. Ar pavyks dvylika kartų padidinti valstybės valdomų įmonių įnašą? „Aš tuo esu tikras. Sėkmingai randame būdų, kaip dešimteriopai padidinti valstybei atitenkančius dividendus iš valstybės įmonių”, – kalbėjo ūkio ministras. Tačiau nepriklausomi finansų analitikai tuo nėra tikri. Mat patys valdininkai nepageidauja, kad pinigai nukeliautų į biudžetą. „Įmonės jau pradėjo ieškoti būdų išvengti mokėjimų akcininkams”, – pažymėjo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Nori vienodų sąlygų

Jau yra siūlymų atleisti tik kai kurias įmones nuo dividendų ar pelno mokesčio. Tai bendrovės, vykdančios strateginius projektus. Taigi planuoto VAE indėlio į biudžetą – 275 mln. litų – galime ir nesulaukti? Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškino, kad ir jo ministerijai priskiriamos įmonės vykdo strateginius projektus. „Tokiu atveju turi būti aiškiai nurodyta, kad išlygos taikomos visiems vienodai”, – sakė ministras. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai” dalyvauja „Rail Baltica”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – LNG terminalo, Lietuvos radijo ir televizijos centras – perėjimo prie skaitmeninės televizijos projekte.

„Visi šie projektai irgi yra strateginiai ir labai svarbūs valstybei”, – įsitikinęs ministras. Jo nuomone, jeigu mažiau pinigų atseikėti žada energetikai, tai ir minėtos įmonės turi teisę sulaukti lengvatų.

Energetikų šykštumas nuvilia

Kai kurie analitikai šįmet neslepia nusivylimo dėl valstybės valdomų bendrovių šykštumo. Pavyzdžiui, elektrą tiekiančios LESTO valdyba šįmet siūlo visą nepaskirstytą pelną (milijardą litų) perkelti į kitus metus. Dividendų neplanuoja ir „Lietuvos energija”. Tačiau jei jie nebus išmokėti, apie pusės milijardo įnašą į biudžetą teks tik pasvajoti. Investicijų banko „Finasta” analitikai pabrėžė, kad LESTO galima laikyti vienintele VAE antrine bendrove, kuri pajėgi mokėti dividendus. Todėl, pasak jų, vargu ar šiemet akcininkai išsireikalaus dividendų, kaip nutiko pernai. „Tai tik dar kartą rodytų, kad yra priešprieša politiniuose sluoksniuose dėl dividendų mokėjimo politikos”, – tvirtino „Finastos” analitikai savo komentare.

Teks skolintis?

VAE šįmet įpareigota sumokėti net 275 milijonus litų dividendų į valstybės biudžetą. Dar 145 mln. pridės „Lietuvos geležinkeliai” ir kitos Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės. Transportininkai trauktis neturi kur. Tačiau kai kurie specialistai sako, kad tikėtis didesnio energetikų indėlio būtų naivu. Mat valdžia neva kaupia lėšas naujos atominės elektrinės statybos parengiamiesiems darbams. Tik kyla klausimas, kam reikėjo sukurpti tokius rožinius planus? „Energetikos įmonės turės skolintis tam lėšų”, – įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis.

Kitiems – jokių išimčių

Iš „Lietuvos geležinkelių” šįmet ketinama išsireikalauti 120 milijonų litų dividendų – dvigubai daugiau nei pernai. Urėdijos pernai sumokėjo 92 mln. litų į biudžetą (užpernai – 51 mln. litų). Šįmet irgi tikimasi didelio indėlio. Iš kitų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose savo dalį turi valstybė, tikimasi sulaukti 57,2 mln. litų, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uostų direkcijos – 51,8 mln. litų, iš likusių valstybės įmonių – 60 mln.

Tačiau praėjusių metų rodikliai liudija, jog transporto ir miškų srityse „išspaustas” rekordinis pelnas. Pavyzdžiui, transporto sektoriaus apyvarta augo 12 procentų. „Lietuvos geležinkeliai” teigia pervežę daugiau krovinių ir keleivių, o tai davė daugiau pajamų. 5,2 proc. apyvartą kilstelėjo iki šiol nuostoliuose besimurdęs Lietuvos paštas, kuris pirmąkart netgi uždirbo pelno. „Lietuvos jūrų laivininkystė” pajamas padidino 25,7 proc. – iki 78,2 mln. litų. Miškininkai sako pardavę 31,4 proc. daugiau medienos nei užpernai – 552,4 mln. litų, mat kilo ne tik paklausa, bet ir kainos. Šiais metais padėtis nesikeičia. Pavyzdžiui, iki balandžio 1-osios valstybės įmonės sumokėjo 98,8 mln. litų netipinių mokesčių valstybei. Didžiausią dalį jų sudarė miškų urėdijų mokamas žaliavos mokestis – 75,5 mln. litų. Dar 23,3 mln. litų sudarė turto mokestis.

Auga popieriniai nuostoliai

Energetikos ūkis tokiais rezultatais pasigirti negali. Elektrą tiekianti LESTO skundžiasi sumažėjusiu vartotojų skaičiumi. Tiesa, elektra gyventojams praėjusiais metais pabrango. Tačiau nemažai neva prarasta dėl to, jog pramonės įmonės pasirinko nepriklausomus elektros tiekėjus. Dėl to 5,5 proc. padidėjo ir LESTO grynasis nuostolis – nuo 62,4 iki 65,8 mln. litų. Pasak LESTO atstovo Ernesto Naprio, skirtumas tarp finansinio ir mokestinio nusidėvėjimo (183,5 mln. litų) neigiamai veikė įmonės finansinį rezultatą. „Iš esmės tai yra popieriniai nuostoliai, atsiradę dėl, mūsų manymu, netinkamos apskaitos. Nuo 2014 metų bus jau nauja apskaitos tvarka”, – „Lietuvos rytui” sakė ūkio viceministras Adomas Audickas. Tačiau kol kas tie popieriniai nuostoliai tik didėja. O reikalauti dividendų iš „nuostolingų” įmonių juk nelabai realu.

Skundžiasi mažiau pardavę

Revoliucinės energetikos sektoriaus pertvarkos stebuklų nepadarė ir „Lietuvos energijoje”. Po šios bendrovės vėliava praėjusiais metais prigludo trys elektrinės – Lietuvos Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinė ir Kauno hidroelektrinė. Iš esmės ji tapo Lietuvos elektros gamybos šerdimi su palankiomis sąlygomis prekiauti ne tik sava, bet ir importuota elektra. Kaip „Lietuvos rytui” teigė bendrovės generalinis direktorius Dalius Misiūnas, pernai vyko dideli pokyčiai, lėmę elektros pardavimo mažėjimą. Prekiaudama laisvojoje rinkoje „Lietuvos energijos” grupė gavo 95 mln. litų pelno, iš reguliuojamos veiklos patyrė 84 mln. litų nuostolį. Laisvojoje rinkoje veikia pigesnę elektrą siūlančios kompanijos, tačiau ir pati „Lietuvos energija” pernai pardavė importuotos energijos.

Gyventojų paramos nepakanka

Nepaisant to, „Lietuvos energijos” pelnas pernai sudarė 11 mln. litų, arba 59 proc. mažiau nei prieš metus. Visos įmonių grupės rezultatai – dar liūdnesni: 21,1 mln. litų grynojo pelno, arba 70,2 mln. litų mažiau nei prieš metus. Kaip skelbiama, nuostoliai didėja dėl to, kad apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina gerokai mažesnė, nei tikėtasi. Kitaip tariant, Lietuvos elektrinė tikėjosi daugiau uždirbti parduodama ATL. Pavyzdžiui, VAE dėl to pernai patyrė 114,3 mln. litų grynojo nuostolio, arba 73,4 mln. litų daugiau nei 2010 m. „Tai ne nuo Lietuvos priklausančios priežastys. Pasaulinėms ATL kainoms mes negalime turėti įtakos”, – energetikos įmones gynė ministras R.Žylius. Tačiau kaip geresnių rezultatų nerodančios energetikos įmonės atneš rekordines pajamas į biudžetą?

Be to, juk visi šalies elektros vartotojai iš esmės tiesiogiai dotuoja „Lietuvos energiją”. Elektros kainos tarife nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis sudaro 6,01 cento. Per metus VIAP surinkta 614 mln. litų, daugiau nei pusė – 348 mln. litų – atiteko Lietuvos elektrinei, kurią valdo „Lietuvos energija”. Apie tokias dotacijas galėtų tik pasvajoti tiek valstybės valdomos transporto bendrovės, tiek miškininkai: jie turi iš savų lėšų dotuoti nuostolingą keleivių vežimą ar nuolatinę miškų priežiūrą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pažymėjo, kad iš valstybinių įmonių galima gauti naudos ne tik dividendų ar mokesčių pavidalu. „Įmonės turi tiek daug turto, kurį pardavus galima gauti ne mažiau. Tai – ir žirgynai, ir poilsio namai. Pardavus juos valstybė gautų nemažai pajamų”, – sakė ekspertas.

Rezultatai prastėja, o algos kyla

* Energetikos bendrovių vadovų atlyginimai pernai augo. Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos” įmonių grupės vadovų vidutinė alga pernai siekė 11,7 tūkstančio litų, o užpernai – 9,2 tūkstančio.

* Kaip paaiškino generalinis direktorius D.Misiūnas, vadovams buvo iškeltas tikslas sumažinti veiklos sąnaudas, tai buvo padaryta, todėl ir didėjo algos.

* VAE aštuonkojo, pernai patyrusio 114,3 mln. litų nuostolį, vidutinė vadovų alga siekė 12,4 tūkstančio, nors užpernai ji buvo 10 tūkstančių litų.

* Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” vadovai taip pat savęs neskriaudė: nors bendrovė per metus nuostolius padidino nuo 7,4 mln. iki 18,5 mln., algos kilo.

* Vidutinė vieno vadovaujančio darbuotojo mėnesio atlyginimas šoktelėjo nuo 12 iki 13 tūkstančių litų.

Parašykite komentarą