UŽ ĄŽUOLŲ VAGYSTĘ – LAISVĖS ATĖMIMAS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką ąžuolų vagystės  iš Kaišiadorių miškų urėdijos istorijoje. Miško vagys turės atlyginti urėdijai per 102 tūkst. litų padarytą žalą ir dar paragauti  „valdiškos“ duonos: vienas jų nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams nelaisvės, antrasis 100 valandų turės neatlygintinai dirbti visuomenei naudingą darbą.

Miškavagiai  turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą: abu solidariai —  32 tūkst. litų. Be to, Aukščiausiasis Teismas įtvirtino precedentą, jog nagrinėjant miško vagystės bylas padaryta žala miško valdytojui turi būti skaičiuojama ne nuo nenukirsto miško vertės, o nuo padarinės medienos rinkos vertės vagystės įvykdymo metu, žala aplinkai – ne nuo išsivežtos, o nuo viso nukirstos medienos tūrio. Tai Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija konstatavo, kasacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros ir Kaišiadorių miškų urėdijos bei nuteistojo Algimanto Lodos kasacinius skundus. Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir paliko galioti  pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų. Algimantas Loda  šio teismo buvo nuteistas už kelias vagystes. 2003 metų lapkritį jis iš Pravieniškių girininkijos miško pagrobė 56,5 kubinio metro žalių ąžuolų padarinės medienos už daugiau kaip 20 tūkst. Lt. 2004 metų kovą per du kartus jis iš Kruonio girininkijos miško, paprastojo ąžuolo genetinio draustinio pagrobė 169,92 kubinio metro žalių ąžuolų padarinės medienos veik už 82 tūkst. Lt.  Jam talkino Darius Ruckis. Ąžuolų vagystė byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui tik 2006 metų gruodį.

Pirmos instancijos — Kauno apygardos teismas A. Lodą nuteisė už iškirstą maždaug 226  kubus medienos, kurios vertė – apie 103 tūkts. litus ir skyrė dviejų metų bei šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jo bendrui D. Ruckiui – 100 valandų viešųjų darbų. Kauno apygardos teismas buvo priteisęs atlyginti ir žalą gamtai — abiems solidariai 32 tūkst. litų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė. A.Lodai jis buvo paskyręs laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, o bausmės vykdymą atidėjęs dvejiems metams. Kaišiadorių miškų urėdijai iš A.Lodos priteisė tik apie 39 tūkst. Lt tiesioginei padarytai žalai atlyginti, o už gamtai padarytą žalą iš A.Lodos ir D.Ruckio solidariai – tik 14,5 tūkst. Lt. Tokį nuosprendį Apeliacinis teismas motyvavo tuo, jog A.Loda grobė statųjį (nenukirstą) mišką, o jo vertė mažesnė nei padarinės medienos. Be to, neva nusikaltėliai pagrobė ne visą nukirstą medieną – ąžuolų viršūnėles paliko miške. Tokiu būdu buvo sumažinti ir žalos gamtai mastai. Apeliacinis teismas aplinkai padarytos žalos dydžio sumažinimą motyvavo tuo, kad byloje nenustatyta, koks tiksliai pagrobtas medienos kiekis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokį Apeliacinio teismo motyvą sukritikavo. „Ši  apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja  susiformavusiai teismų praktikai“, — sakoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.  Pasak bylą nagrinėjusios Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos, „medienos stačiojo miško pavidalu fiziškai užvaldyti (pagrobti) neįmanoma – prieš vagystę miškas turi būti iškirstas“. „Todėl stačias miškas neatitinka ir turto, kaip vagystės dalyko vieno iš požymių – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos“, — sakoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Joje taip pat pabrėžiama, kad pasikėsinęs į statųjį mišką ir paėmęs tik vertingiausią ir brangiausią ąžuolų medieną, A.Loda turėjo tikslą ne savavališkai iškirsti mišką, kas buvo akcentuojama Apeliacinio teismo nutartyje, o pasisavinti geriausią ąžuolo medieną. Be to, A.Loda ąžuolus iškirto iš genetinio ąžuolo draustinio, o šios paskirties miškai kaip statusis miškas neparduodami. Įsibrovę į  valstybės saugomą teritoriją  ir joje iškirtę ąžuolus vagišiai padarė kur kas didesnę žalą gamtai nei  būtų iškirtę paprastą mišką. Jos nesumažina paliktos ąžuolų viršūnės. Aukščiausiasis Teismas konstatavo esminį dalyką — „žala aplinkai padaroma ne medienos vagyste, o medžių sunaikinimu ar sužalojimu“. Kitaip sakant, nustatant žalą gamtai, nesvarbu, kiek medienos bus pavogta, svarbiausia – kiek medžių bus nukirsta ir kaip sužalota aplinka.

Šiuo  metu  nuteistasis  Algimantas  Loda  yra  kaltinamas  ir  dėl  kitų  miško  produkcijos  grobimo  bylų, kurios  yra  perduotos  nagrinėti  teismams.

Kaišiadorių miškų urėdija už šių rezonansinių bylų ištyrimą nuoširdžiai dėkoja Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato pareigūnams, išaiškinus neteisėtų miško kirtimų aplinkybes, šių nusiskatimų organizatorius bei vykdytojus ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn.

Parašykite komentarą