TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS


TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
2007 metų kovo 29 dieną Kaišiadorių miškų urėdijoje apsilankė miškininkų iš Lenkijos Generalinės miškų urėdijos delegacija. Kolegos iš svečios šalies lankėsi Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, apžiūrėjo Kaišiadorių miškų urėdijos administracijos pastatą, Girelės poilsiavietę bei pažintinį taką, pravažiavo Neries kairiojo kranto turistine trasa, užsuko į Bražuolės poilsiavietę. Lenkų ir Lietuvių miškininkai aptarė miško apsaugos, medienos gamybos klausimus, svarstė su Natura 2000 teritorijų steigimu bei priežiūra iškylančias problemas abejose šalyse.2007 metų kovo 15 dieną Kaišiadorių miškų urėdijoje apsilankė miškininkų delegacija iš Lenkijos – valstybinių miškų Torunes direkcijos, „Rytel“ uredijos atstovai. Kaišiadorių miškininkai ir kolegos iš kaimyninės šalies aptarė miškinikystės, miško ruošos, naudojimo bei apsaugos klausimus, girininko darbo vietos kompiuterizavimo svarbą. Diskutavo apie miškų apsaugą nuo gaisrų, žolės, pievų deginimo problemą. Svečiai paminėjo, jog Lenkijoje gaisrininkai,miškininkai bei miško policija yra įgalioti skirti sudegintų pievų savininkams nuobaudas, tuomet tie ūkininkai negauna Europos sąjungos paramos.2006 metų gegužės 16 dieną miškų urėdijoje apsilankė miškininkų iš Ukrainos delegacija. Ukrainos delegatai susipažino su Kaišiadorių miškų urėdijos veikla, miško ūkinės veiklos apimtimis bei technologijomis. Vėliau miškininkai apsilankė  Kaišiadorių miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose, stebėjo ten dirbančią miško techniką.
Susipažinę su Kaišiadorių miškų urėdijos veikla bei apdovanoti miškų urėdijos suvenyrais, delegacijos nariai išvyko į Kauno miškų urėdiją.2006 metų vasario 23 dieną miškų urėdijoje apsilankė žurnalistų iš Ukrainos delegacija. Kartu su Ukrainos ambasadoriumi Pavlo Masnev bei Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju Vigantu Kraujaliu, žurnalistai važinėjo po visą šalį, rengdami reportažą apie Lietuvos miškų ūkį.
Prie Kaišiadorių miškų urėdijos ribos Vievio girininkijoje sutiktiems svečiams buvo parodyta Neries regioniniame parke ruošiama turistinė trasa. Ši trasa yra prie pat Neries upės ir rangosi kone 20 kilometrų atkartodama vingrius upės krantus. Vėliau žurnalistai stebėjo Žaslių girininkijos miškuose dirbančią UAB „Aviridis“ šakas malančią mašiną. Ja po medienos kirtimo likusios šakos sumalamos ir panaudojamos biokurui. 
Po pasivaikščiojimo miške, delegacijos nariai sugūžėjo į Kaišiadorių miškų urėdijos administracijos pastatą. Čia, naujoje salėje, jiems buvo parodytas miškų urėdijos pristatymas: pagrindiniai miškų duomenys, miško ūkinės veiklos apimtys bei technologijos. 
Po pietų žurnalistai nuvyko į Būdos girininkijos miškus. Ten žiūrėjo, kaip dirba UAB „Timber logistik“ miško kirtimo mašina. Po to, Pravieniškių girininkijos miške svečiams buvo parodyta dirbanti miškų urėdijos medvežė. 
Susipažinę su Kaišiadorių miškų urėdijos veikla „popieriuje ir natūroje “ bei apdovanoti miškų urėdijos suvenyrais, delegacijos nariai išvyko žvalgytis toliau – į Kazlų Rūdos miškų urėdiją.
Tikimės, jog žurnalistai parsiveš daug gražių ir vertingų įspūdžių apie mūsų šalies miškų ūkį ir padės užsimegzti draugiškiems Lietuvos ir Ukrainos miškininkų santykiams.2005 m. birželio 16 d. Kaišiadorių miškų urėdijoje apsilankė CEN delgacija. Birželio 15-17 d. Lietuvoje (Vilnius, Kaišiadorys ir Girionys) vyko Europos standartizacijos komiteto (CEN) 175-ojo technikos komiteto „Apvalioji ir pjautinė mediena“  plenarinis posėdis. Posėdyje dalyvavo pjautosios ir apvaliosios medienos gaminių standartų specialistai iš Anglijos, Austrijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos. Lietuvos standartizacijos departamentui 2004 m.  tapus CEN nariu, šio komiteto susitikimas Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Lietuvos standartizacijos departamento  technikos komitetas „Mediena“ (pirmininkas Kauno technologijos universiteto docentas dr. B. Papreckis) aktyviai dalyvauja CEN technikos komiteto veikloje, pareikšdamas apibendrintą Lietuvos nuomonę dėl Europos standartų projektų medienos klausimais ir teikdamas pasiūlymus dėl jų tobulinimo, kad standartų nuostatos atitiktų Lietuvos klimatines sąlygas ir ekonominius interesus. Posėdyje buvo svarstyta spygliuočių rąstų kokybės klasifikacijos standartų projektai, dėl kurių vyko daug diskusijų. Nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri pateiks konkrečius savo bei Lietuvos miškininkų pasiūlymus, aktualius ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos valstybėms.
Birželio 16 dieną, CEN delegatai, lydimi TK-17 Mediena pirmininko B. Papreckio, TK-17 Mediena kuratoriaus V. Mūžo ir Lietuvos standartizacijos departamento vyriausiojo specialisto tarptautiniams ryšiams M. Balčiausko atvyko ir į Kaišiadorių miškų urėdiją. Čia jie turėjo apžiūrėti 2  plyno kirtimo biržes, susipažinti, kaip Lietuvoje klasifikuojama mediena. 
Prie miškų urėdijos ribos Rykantuose svečius sutiko Kaišiadorių miškų urėdijos miškų  urėdas S. Truskauskas ir miškų urėdijos atstovė ryšiams su visuomene E. Skopič. Kaišiadorių miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas S. Tamonis užsienio šalių bei Lietuvos atstovams parodė skaidrialapius, prezentuojančius Kaišiadorių miškų urėdijos miškų charakteristiką bei miškų urėdijos veiklos rezultatus medienos ruošos srityje. 
Buvo apsilankyta plyno kirtimo biržėse. Pirmąjame objekte visi apžiūrėjo eglės, beržo rąstus ir kitus pagamintus sortimentus. S. Tamonis aiškino, kokiu principu jie klasifikuojami, kokie svarbiausi kriterijai, nustatant medienos kokybės klasę. B. Papreckis pateikė Lietuvoje naudojamų standartų lenteles, kurios sukėlė didelę nuostabą užsienio svečiams. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė antrojoje biržėje esančių ąžuolo rastų klasifikacija. 
Maloniai nustebinti ekologišku ir tvariu ūkininkavimo būdu, delegatai gyrė mūsuose naudojamą medienos išvežimo technologiją, pastangas išsaugoti biologinę įvairovę. Atsisveikindami CEN komiteto nariai pakvietė Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkus ir toliau aktyviai dalyvauti TK-17 Mediena veikloje.2004 metų liepos 7 – 8 dienomis Kaišiadorių miškų urėdijoje viešėjo 15 miškininkų delegacija iš Lenkijos Respublikos, vadovaujama Valstybinių miškų Torūnės Regioninės direkcijos direktoriaus pavaduotojo Meczyslaw‘o Tyburos. Pasak delegacijos dalyvių, šios pažintinės kelionės tikslas – pažiūrėti, ką lietuviai miškininkai nuveikė per pastaruosius nepriklausomybės metus, kokiame miškų ūkio plėtros ir vystimosi etape jie yra.Taip pat norėta pasidalinti ūkininkavimo miškuose patirtimi.
Pirmąją vizito dieną svečiai apžiūrėjo Vievio girininkijoje naujai įrengtą apžvalgos bokštelį, ir vakare, Vievio girininkijoje esančioje Bražuolės poilsiavietėje, grojant liaudiškai kapelai, buvo iškilmingai sutikti. Užsienio kolegoms buvo parodyti Kaišiadorių miškų urėdiją reprezentuojantys skaidrialapiai, įteikti lenkų kalba parašyti Kaišiadorių miškų urėdiją reprezentuojantys lankstinukai ir kiti suvenyrai su Kaišiadorių miškų urėdijos atributika.
Vėliau, prie vaišių stalo, tarp lietuvių ir lenkų miškininkų vyko įvairios diskusijos. Buvo svarstomos bendradarbiavimo galimybės, tarptautinės miškininkų sąjungos įsteigimo perspektyva. Numatoma ir toliau bendradarbiauti, vykdyti žinių, patirties mainų programas. Anot delegacijos narių, lietuviai ir lenkai miškininkai turi ieškoti ne to , kas juos skiria, o to, kas juos sieja, ir bendromis jėgomis kuo tikslingiau ūkininkauti valstybės miškuose.
Taip pat buvo svarstytos naujai atsivėrusios miškų ūkio plėtros perspektyvos, galimi privalumai ir trūkumai, mūsų šalims įstojus į ES. Vyko diskusijos ir dėl Lietuvos miškų privatizavimo. Lenkų miškininkai karštai įrodinėjo, jog reikia stabdyti Lietuvos miškų privatizaciją, nes retas kuris privačių miškų savininkas ūkininkauja miškuose taip pat gerai, kaip valstybinėse miškų ūkio įmonėse dirbantys miškininkai. Miškas yra visuomenės turtas, ir nevalia jo atimti iš žmonių. 
Kitą dieną delegacijos nariams buvo parodytos sėklinės plantacijos, profesionaliosios medžioklės plotai. Rekreacijos meistras – jėgeris Z. Liutkevičius papasakojo apie mūsuose naudojamus medžioklės būdus, medžiojamųjų žvėrių apskaitą, medžioklės plotų priežiūrą, medžioklės trofėjus. Po to svečiai apžiūrėjo plyno kirtimo biržę ir joje dirbančią medvežę, susipažino su plyno kirtimo biržės technologija. Lenkų miškininkams buvo parodyta, kaip ruošiama dirva miško sodinimui.
Miškininkai iš Lenkijos pagyrė pas mus taikomą biržių kirtimo technologiją ir  tai, jog biržės labai tvarkingos, visos kirtimo atliekos kraunamos ant valksmų, ir medvežės važinėja tik jais, nežalodamos dirvožemio.   Taip pat teigiamai įvertino miškuose esančių kelių būklę ir aukštą turimos technikos lygį.  
Galiausiai Lenkijos miškininkai buvo nuvežti į Rumšiškėse esantį Lietuvos liaudies buities muziejų, kuris jiems paliko didelį įspūdį. Su dideliu susidomėjimu jį apžiųrėję, svečiai atrado nemaža panašumų su archaiškąja Lenkijos kaimo kultūra.  

Parašykite komentarą