Saugomos teritorijos

Kaišiadorių miškų urėdijos miškai turtingi savo augalija ir gyvūnija, vertingais ir unikaliais gamtos objektais.  Tam, kad išsaugoti gyvosios ir negyvosios gamtos kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologiniai įvairovę bei tinkamai jas naudoti, atkurti ir sudaryti sąlygas žmonių poilsiui, ypač pažintiniam turizmui, steigiamos saugomos teritorijos. Kaišiadorių miškų urėdijoje saugomos teritorijos sudaro virš trečdalio valstybinės reikšmės miškų teritorijos.

Miškų urėdijos ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų palyginimas:

Regioniniai parkai

Tai teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai. Lietuvoje turime 30 regioninių parkų, iš jų vienas istorinis. Visi jie įsteigti 1992 m.

Į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją įeina Kauno marių bei Neries regioninių parkų dalys.

Kauno marių regioninis parkas – įsteigtas 1992 metų  rugsėjo 24 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. 1-2913 dirbtinai suformuoto 1956 metais energetiniams tikslams vandens telkinio ir 1959-1961 metais užveistų jo apsauginių miškų teritorijoje.

Kauno marių regioninis parkas išsidėstęs Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių sandūroje – vaizdingame Nemuno vidurupyje. Parkui priklauso visos Kauno marios su įspūdingomis eroduotomis pakrantėmis, gretimais miškais, natūraliais upių ir upelių intakais.

Parko bendrasis plotas yra daugiau kaip 10,2 tūkst.ha, kurio Kaišiadorių rajonui tenka 46,5%. Ši teritorija skirta išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.Parke yra lankytinų muziejų, ekspozicijų, istorinių, memorialinių vietų architektūrinių ir archeologinių paminklų.

Neries regioninis parkas – įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr.I–2913. Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas  Neries slėnio miškų biocenozes, kultūros paveldo vertybes, gamtinės sistemos stabilumą, biotos komponentus, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, sudaryti sąlygas  plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose. Pagal Neries regioninio parko planavimo schemą (patvirtintą LRV 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.1529) parko teritorijoje išskirta nemažai draustinių, Dalis jų užimamos miško žemės priklauso Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijai. Bendras Vievio girininkijos miškų teritorijos plotas priskirtas Neries regioniniam parkui, yra 3468,3 ha, iš jų 3426,1 ha miško žemė,  kurios 3296,4 ha užima medynai.

Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos

Šios teritorijosyra steigiamos tam, kad būtų galima stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius, atlikti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus, plėtoti ekologinį švietimą, garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos būna dviejų rūšių: biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

2004 metais buvo įsteigtas Būdos-Pravieniškių  biosferos poligonas. Jis yra įtrauktas į NATURA 2000 tinklą. NATURA 2000 – tai Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai.

Poligone reguliariai peri vapsvaėdžiai, jerubės, gervės, žvirblinės pelėdos, juodosios meletos, juodieji gandrai, vidutiniai ir tripirščiai geniai. Poligone palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijos svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Šių paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst.ha saugoma teritorija.

Draustiniai

Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos tam, kad jose būtų išsaugotos moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingos gamtos, kultūros vietovės, jose esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdis, augmenijos ar gyvūnijos rūšių įvairovė bei būtų užtikrintas jų išlikimas. Skirtingai nei rezervatuose, draustiniuose ūkinė veikla nenutraukiama, tik apribojama, taip pat leidžiamas žmonių lankymasis. Draustiniai būna valstybiniai, savivaldybių bei esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose. Draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.

Miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose, neskaitant regioniniuose parkuose esančių draustinių,  yra 7 valstybiniai draustiniai:

  • Lapainios botaninis draustinis – skirtas miško, pievų ir paupių augalų bendrijų ir retų rūšių augalų augaviečių apsaugai.
  • Būdos botaninis – zoologinis draustinis – skirtas išsaugoti turtingą gyvūnijos ir augalijos vietovę.
  • Kaukinės botaninis – zoologinis draustinis – skirtas saugoti Dzūkų aukštumai būdingus uosynus su skroblais bei retų rūšių grybų, augalų, gyvūnų įvairovę ir augavietes.
  • Lomenos kraštovaizdžio draustinis – skirtas išsaugoti gilų Lomenos slėnį su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, šlapiais baltalksnynais bei pievas su gausia augalija ir gyvūnija.
  • Gabriliavos pedologinis draustinis – skirtas Rytų Lietuvos aukštumų vakarinių atšlaičių velėniniams jauriniams glėjiniams priemolio dirvožemiams išsaugoti.
  • Palaraisčio telmologinis draustinis –  jame saugoma vienintelė Kaišiadorių rajone išlikusi aukštapelkė, kurioje gyvuoja specifinės augalų bei gyvūnų rūšys.
  • Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis – skirtas išsaugoti ypač raiškų unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos kraštovaizdį.

Kertinės miško buveinės

Tai pirmapradžiai, žmogaus nepažeisti miško kampeliai kuriuose randama daug retų ir nykstančių ar globotinų augalijos bei gyvūnijos rūšių.

Kaišiadorių miškų urėdijoje inventorizuotos ir patvirtintos 75 kertinės miško buveinės, kurios užima 230 ha miško plotą.

Kaišiadorių miškų urėdijoje vedamas retų ir nykstančių augalų, gyvūnų rūšių, ekosistemų bei kertinių miško buveinių registracijos žurnalas. Jame registruojamos (telefonu (8 346) 67 637 arba el. paštu rsv@kaismu.lt ) žmonių aptiktos retos ar nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys, kertinės miško buveinės.

Paveldo objektai

Šie objektai yra skirstomi į gamtos paveldo objektus ir kultūros paveldo objektus. Kaišiadorių miškų urėdijos teritorijoje yra 10 gamtinio paveldo objektų – labai vertingi gamtinio kraštovaizdžio objektai, kurie yra saugomi.

KategorijaPavadinimasSeniūnija
Geologiniai objektaiDovainonių atodangaRumšiškių sen.
Kovaičių akmenysKruonio sen.
Strėvos atodangaRumšiškių sen.
Totoriškių akmuoŽaslių sen.
Hidrologiniai objektaiDarsūniškio mineralinis šaltinisKruonio sen.
Hidrografiniai objektaiKaukinės ežeras „Žiedelis“Žiežmarių apyl. sen.
Botaniniai objektaiBorų miško pušisŽaslių sen.
J.Grigaliūno liepaRumšiškių sen.
Rumšiškių miško pušisRumšiškių sen.
Žaslių guobosŽaslių sen.

Parašykite komentarą