Praūžusi vėtra išguldė miškus lyg smilgas

Daugiau kaip prieš dvi savaites praūžusi galinga vėtra smogė ir miškams: išguldyti didžiuliai valstybinių bei privačių miškų plotai Rumšiškių, Kruonio, Žaslių bei kitose seniūnijose.

Susirūpinę vėtros padarytais nuostoliais, labiausiai nuo vėtros nukentėjusiuose miškų plotuose praeitą penktadienį lankėsi Aplinkos ministerijos viceministras Ramūnas Kalvaitis ir generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Svečiai domėjosi, kaip miškuose vyksta vėtros padarinių likvidavimo darbai, kuriuos generalinio miškų urėdo įsakymu planuojama baigti iki lapkričio 15 dienos. ,,Metėme visas pajėgas, kad kuo greičiau nuo vėjovartų būtų išvalyti miškai, – sakė Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas. – Tačiau ne visur įmanoma dirbti sparčiai: pirmiausia reikia ,,atsikasti“ kelius, kurie užversti vienas ant kito suverstais medžiais“. Pasak miškų urėdo S. Truskausko, jau kitą dieną po audros – pirmadienį,  įvairiuose valstybinių miškų plotuose dirbo miškų urėdijos specialistai ir miško darbininkai. Šiuo metu prie vėtros padarinių likvidavimo dirba daugiau kaip 100 miško darbininkų, 20 įvairiausios miško kirtimo ir išvežimo technikos. Į pagalbą Kaišiadorių miškininkams atskubėjo ir Jonavos bei Ukmergės miškų urėdijų miško darbininkai, kurie atvykę su savo miško kirtimo bei išvežimo technika darbus atliks pagal pasirašytą rangos sutartį. Jau pagaminta daugiau kaip trys tūkstančiai kubinių metrų medienos, kuri  pateikta pirkėjams.

Svečiai lankėsi Pravieniškių girininkijoje, kur nuo vėtros labai nukentėjo Kauno regioniniame parke, prie Nemuno pakrantės, esantys miškų plotai. Vietos gyventojų teigimu, miške virte viręs pragaras: ant šono buvo verčiami iki tol, atrodo, nepajudinama siena stovėję galingi miško medžiai. Laimė, niekas iš netoli esančių gyventojų trobesių nenukentėję. Šluote nuo žemės paviršiaus nušluotus ir vienus ant kitos suverstus medžius sparčiai valė galinga miško technika. Tą pačią dieną Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos atstovai pabuvojo ir dar keliuose vėtros sunaikintuose miškų plotuose.

,,Akimirksniu dingo miškas“

Būtent tokius žodžius Kaišiadorių miškų urėdui Stasiui Truskauskui ištarė bene labiausiai nuo vėtros nukentėjusi Astragų kaimo gyventoja Aldona Turčinskienė. Šalia savo daugiau kaip du hektarus turimo miško gyvenantys Jonas ir Aldona Turčinskai neteko miško bene per akimirksnį, smarkiai nuo galingų vėtros išlaužtų medžių nukentėjo ir jų ūkiniai pastatai: pirtis, garažas, kluonas. Žmonės pasijuto tarsi atskirti nuo viso pasaulio: medžiais buvo užversti keliai, nutraukta elektra.

Pasak Aldonos Turčinskienės, naktį atūžusi vėtra su akinančiais žaibais bene pusvalandį maišė dangų su žeme. Kilęs baisus triukšmas, viskas pyškėję, dundėję, atrodė, tarsi už langų aidėtų kanonadų garsai. ,,Švystelėjus neįprastos spalvos akinančiam žaibui, – sakė mums A. Turčinskienė, – vieną akimirką pro langą išvydau šviesų horizontą: miško masyvo už lango nebesimatė. Jis dingo“. Nemažą stresą kilus galingai vėtrai patyrė ir toliau esančiame name nakvojusi Turčinskų dukra Asta. Vėtra išdaužusi langą, plėšte iš jos rankų išplėšė duris. Tik po gero pusvalandžio vėtrai nurimus Turčinskai, išėję į lauką nustėro: vietoje miško stirksojo laukymė, kurioje, kiek tik akys užmato, matėsi vienas ant kito suversti medžiai. Po išverstų medžių kamienais atsidūrė bene visi šalia miško stovėję ūkiniai pastatai, o ir kieme nė kiek ne geriau: visos tvoros išvartytos, kieme pilna šiferio atplaišų. ,,Nežinau, kaip pajėgsime susitvarkyti, – guodėsi Aldona Turčinskienė, – jau bene pora savaičių vyras su sūnumi darbuojasi, o nė ženklo nematyti, kad kas nors būtų padaryta“.

Panašiais išgyvenimais apie siautulingąją vėtrą, vertusią medžius, stovinčius už jo namelio langų, pasidalijo ir Daktariškių kaime gyvenantis Antanas Kunigauskas. ,,Meldžiausi, kad tik ant mano namų neužgriūtų koks medis, – sakė mums 67-erių metų vienišas vyriškis, iki šiol taip pat, kaip ir Turčinskai, neturintis elektros.

Šiuose Kruonio girininkijos miško plotuose mus pasitikęs girininkas Vytautas Lenčiauskas sakė, jog miško valymo darbus stabdęs kelių tvarkymas nuo ant jų užvirtusių medžių tvarkymas. ,,Kaip kitaip įvažiuoti į miškus ir pradėti vėtros padarinių likvidavimo darbus, jei užversti keliai? – sakė jis. – Žmonės dirba negailėdami jėgų, sparčiai“.

Bendra valstybinių miškų informacija:

Šių metų rugpjūčio 23 dienos miškų urėdijų žiniomis sutvarkyta apie 40 tūkst. ktm medienos:

Ei. Nr. Miškų urėdija Išversta ar išlaužta medienos Sutvarkyta
1. Dubravos EM 70 tūkst. ktm 4,75 tūkst. ktm
2. Valkininkų 91 tūkst. ktm 6,4 tūkst. ktm
3. Švenčionėlių 62 tūkst. ktm 5,5 tūkst. ktm
4. Varėnos 63 tūkst. ktm 5,1 tūkst. ktm
5. Prienų 44 tūkst. ktm 5,2 tūkst. ktm
6. Kaišiadorių 30 tūkst. ktm 3,7 tūkst. ktm
7. Kauno 12 tūkst. ktm 1,6 tūkst. ktm
8. Alytaus 20 tūkst. ktm 0,6 tūkst. ktm
9. Trakų 13 tūkst. ktm 3,5 tūkst. ktm
10. Ignalinos 7 tūkst. ktm 0,42 tūkst. ktm

  Škvalo pažeistuose valstybiniuose miškuose dirba 25 medkirtės (harvesteriai), 55 medvežės (forvarderiai), dirba 580 miško pjovėjų.

   Iki stichinės nelaimės tuose miškuose (8 miškų urėdijose) dirbo 3 medkirtės, 8 medvežės ir 120 miško pjovėjų.

Parašykite komentarą