Pavojų miškams kelia neatsargūs rūkaliai

Grybautojai, uogautojai ir kiti miško lankytojai neretai sukelia gaisrų, kurių nuostoliai vertinami tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių litų. Šiais metais Kaišiadorių miškų urėdijoje kilo trys gaisrai. Nedaug? Galbūt. Tačiau įdomiausia, kad visus juos sukėlė neapdairūs miško lankytojai. Pirmieji du gaisrai kilo tą pačią dieną gegužės mėnesį. Lyg tyčia tuomet kai kuriuose Kaišiadorių miškų urėdijos prižiūrimuose plotuose masiškai dygo bobausiai. Gaisrai buvo pastebėti būtent grybavietėse. Trečias gaisras kilo vasarą, kai jau buvo prisirpusios mėlynės. Ugnies židinys aptiktas kaip tik mėlynynuose.

„Paprastai savo dokumentuose nurodome, kad gaisrą sukėlė miško lankytojai. Tačiau tikrieji poilsiautojai, atvykstantys į rekreacines teritorijas, kuriuose įkurtos stovyklavietės ir laužavietės, didelės grėsmės nekelia. Jie atvažiuoja automobiliais, su šeimomis, todėl elgiasi tvarkingai. Kas kita – neapdairūs grybautojai. Ypač tie, kurie mėgsta traukti dūmą. Cigaretės dabar labai geros, numestos susmilksta iki galo. Todėl jei žmogus jos neužgesina, esant bent kiek sausesnei paklotei gaisro pavojus labai didelis“, – pasakojo Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius.

Beje, pirmadienį buvo beįsiliepsnojantis gaisras Kuršių nerijos nacionalinio parko miške. Ugnį pavyko greitai užgesinti, todėl žala – minimali. Tačiau, pirminiais duomenimis, miško paklotė užsiliepsnojo būtent nuo nuorūkos. Nors automatinė gaisrų stebėjimo sistema pastaruoju metu greitai aptinka ugnies židinį, kol į tą vietą nuvyksta ugniagesiai, gaisro sukėlėjo ir pėdos jau būna ataušusios.

„Žala siekia tūkstančius litų, o kaltininkų rasti nepavyksta. Miškas juk tokia vieta: dešimt žingsnių į krūmus ir jau pranykai“, – pasakojo M.Bernotavičius.

ATMINTINĖ MIŠKO LANKYTOJAMS

  • Pastaruoju metu Lietuvos miškuose vyrauja trečios klasės gaisringumas, gaisro pavojus – vidutinis, tačiau ilgokai nelyjant jis didėja.
  • Grybautojams, uogautojams ar poilsiautojams derėtų atminti, kad miško oras prisotintas deguonies, sausa žolė, lapai,samanos ar šakelės užsidegga lengvai, todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti kuo rūpestingiau.
  • Didžiausias pavojus – neleistinose vietose kūrenami laužai, ypač jei jie deramai neužgesinti.
  • Laužus galima kūrenti tik specialiose laužavietėse, apsuptose bent pusmetrio mineralizuota juosta, o miško paklotė ten turi būti pašalinta iki nedegančio grunto.
  • Taip pat sausuoju metu gaisrą gali sukelti automobilis ar kita transporto priemonė: kibirkštys, lekiančios iš variklio ar netvarkingo išmetamojo vamzdžio, kelia didžiulę grėsmę.

Simonas LIUTKUS

Parengta bendradarbiaujant su Generaline miškų urėdija

Parašykite komentarą