Miško atkūrimas – darbai, kurie apima miško sėklininkystę, sodmenų išauginimą, iškirstų medynų atkūrimą ir priežiūrą. Tai, ko gero, svarbiausia ir garbingiausia miškininkų pareiga. Tinkamai atkurtas miškas – garantas, kad ateities žmogus galės džiaugsis puikiais miškais, o pramonė ir statybininkai nepristigs nepakeičiamos žaliavos – medienos. Miškininkai kasmet atkuria tai, kas buvo iškirsta.
Geras, produktyvus miškas gali būti užaugintas tik iš kokybiškų sodmenų, o šie – iš aukštos kokybės sėklų. Genetiškai patikimoms sėkloms surinkti miškų urėdija turi:
- Pagrindinių medžių rūšių miško sėklines plantacijas: pušies – 16,6 ha; eglės – 8,1 ha; ąžuolo – 9,0 ha; juodalksnio – 2,7 ha ir liepos – 1,2 ha;
- Miško genetinius draustinius: pušies – 57,0 ha;
- Miško sėklinius medynus: pušies – 16,8 ha; juodalksnio – 5,8 ha;
- Bekočio ąžuolo bandomuosius želdinius – 4,0 ha;
- Paprastojo ąžuolo bandomuosius želdinius – 1,8 ha;
- 128 vnt. įvairių medžių rūšių rinktinių medžių.
Kasmet miškų atkūrimo plotas nuo 2011 metų mažėja, nes apie 30% pagrindinio naudojimo kirtimų ploto kertama neplynais kirtimais, tuo pasiekiama, kad kirtimo plote nuolat išlieka medyno aplinka, sudaromos palankios sąlygos pomiškio susidarymui, paliekamų medžių žemutinio ardo formavimuisi.
Baigiantis žemės reformai, kiekvienais metais miškų urėdija gauna vis mažiau naujų žemės sklypų, kuriuose galėtų įveisti naujus miškus.