VĮ Kaišiadorių miškų urėdija

Lithuanian English

Lietuva pripažinta, kaip geriausiai miškus sauganti ir tvarkanti valstybė

Valstybės įmonė
Miškininkų g. 1,
56161 Kaišiadorys
Tel.   (8 ~ 346) 67630
Faks. (8 ~ 346) 53463
El.paštas: info@kaismu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 158985240

PVM kodas LT589852418

Vyriausybė išsižadės savo programos?

 

Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijai ruošiasi pateikti siūlymą dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad  kovo 8-ąją Vyriausybė svarstys Aplinkos ministerijos teikiamą Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo pakeitimo projektą. Vienoje iš dalių teigiama, kad miško valdytojas bus ir valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Žinią paskelbė, tačiau ar 2016-aisiais gruodžio 13 d. Seimo nariai balsavo už tokią Vyriausybės programą?

 

 Socialiai atsakingo verslo pavyzdžiai

 

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas valstybinių miškų reformos projektas šalies savivaldybėms sukėlė ne tik nerimą, bet ir sumaištį. Kaipgi šitaip? Į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA) ne tik skambino, bet ir rašė raštus daugiau nei pusės Lietuvos savivaldybių merų, apskričių regionų plėtros tarnybų. Lietuvos savivaldybių asociacija gavo Marijampolės regiono plėtros tarybos, Klaipėdos regiono merų, Pasvalio, Ukmergės, Zarasų rajonų savivaldybių merų raštus, skeptiškai vertinančių Aplinkos ministerijos inicijuojamą Lietuvos miškų ūkio valdymo sistemos reformą, ir nuogąstaujančių, kad reforma turės įtakos ne tik miškų ūkio sektoriui, bet ir visos šalies bei konkrečių savivaldybių tolimesnei ekonominei ir socialinei raidai.

Nuogąstaujančių dėl ateities daug, tačiau svarbiausia, kad Vyriausybės programa tokios reformos nenumato. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis sako, kad per visą atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį savivaldybėse susikūrė stiprios bendruomenės, susiklostė glaudūs tarpusavio santykiai.

„Urėdijos savivaldybėse tapo socialiai atsakingo verslo pavyzdžiais.  Jos bendradarbiauja su savivaldybėmis visose srityse. Tai parama ir kultūrai, švietimui, aplinkos ir kelių tvarkymui. Bendradarbiavimas duoda sinergijos efektą. Bendruomenei tokia draugystė yra labai gera. Kalbant apie reformą, negalima visko suvesti vien į ekonominius rodiklius. Nors 160 milijonų eurų pajamų, kuriuos 2016-aisiais deklaravo urėdijos, 70 milijonų sumokėtų mokesčių ir gryno pelno marža labai aukšta, rodo, kad rezultatai geri. Tada kyla klausimas: koks tos reformos tikslas? Nesame ekonominiu požiūriu labai blogi, o pasekmių analizė neaiški. Atleisti darbuotojai ne tik padidins bedarbių gretas, jiems reikės mokėti socialines pašalpas, tačiau ir išardys nusistovėjusias tradicijas. Vargu ar pavyks perkvalifikuoti aukštą kvalifikaciją, kurios jie siekė ne trejus, ketverius, o ir dešimt metų, turinčius žmones“, – abejoja Aplinkos ministerijos planais pašnekovas.

 

Nė žodžio apie monopolį

 

 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba nepritaria urėdijų sujungimui į vieną monopolį ir pabrėžia, kad Vyriausybės programa tokios reformos nenumato.

„Atvirkščiai, Vyriausybės programos „Darni miškų politika“ skyriaus 91.10 punkte įrašyta, kad dėl valstybinių miškų naudojimo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai, – faktais kalba patarėjas G. Vaičionis. – Keturiasdešimt dviejose                                                                                                        Lietuvos urėdijose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose. Aplinkos ministerija deklaruoja, kad miškų ūkio reforma siekiama mažinti išplėstą administracinį aparatą, sujungti atskirus juridinius vienetus. Ministerijos teigimu, dėl miškų ūkio pertvarkos šalies savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebūtų mažinamas, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus. Deja, tokie paminitijimai neatitinka realybės.

Reformos planuose kalbama apie monopoliją. Žinome, kad monopolijose negalioja tikrieji rinkos dėsniai, tad nežinia koks urėdijų likimas savivaldybėse. Galbūt vėl ta nedarbo granadinė tęsis – ne tik tie, kurie dirba urėdijose, bet ir mažosios įmonės, lentpjūvės turės nutraukti veiklą, neišsilaikys rinkoje“.

 

Siūlo nuosaikią pertvarką

 

Miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą, kuri įgalintų didinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą ir turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

Minėtos savivaldybės dėl siūlomos valstybinių miškų valdymo reformos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Aplinkos ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, suformuluodamos konkrečius siūlymus. Pasak G.Vaičionio, tai, kas dabar siūloma, visiškai neatitinka to, kas parašyta Vyriausybės programoje.

Skyriaus „Darni miškų politika“ 90-ame punkte pabrėžiama, kad nereikėtų miškų vertinti tik kaip medienos išteklių. O 91.8 punkte teigiama:„ sieksime išsaugoti ir kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje“. Tai, apie ką kalbama Aplinkos ministerijoje, visiškai tam prieštarauja. Dar vienas punktas skamba taip:„sieksime, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei“. Dar įdomesnis sakinys, pastebi G.Vaičionis, kad „dėl valstybinių miškų naudojimo būdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldybėms ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai.“ 

Pašnekovas pabrėžė, kad skaitydami šias frazes, matome, jog šie punktai visiškai prieštarauja Aplinkos ministerijos siūlomai centralizacijai, kurios Vyriausybės programoje nėra net paminėta. Panašu, kad Vyriausybės programą rašė vieni žmonės, o reformą siūlo visiškai kiti... Ar gali tas pats žmogus daryti visai priešingus darbus?

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, įvertinusi siūlomos valstybinių miškų valdymo centralizacijos galimus neigiamus padarinius, nuprendė siūlyti Vyriausybei ir Seimui optimizuoti miškų urėdijų skaičių, išsaugant savivaldybėse pelningai dirbančių urėdijų ūkinį savarankiškumą ir įgyvendinti darnios miškų politikos nuostatas, deklaruotas Vyriausybės programoje.

 

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.I-671 2, 4, 5, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/727aef30e7cd11e6be918a531b2126ab?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=fc3c312c-14a8-46e9-abb4-b6ce71fec919

 

Vyriausybės programa (žiūrėti apie miškus nuo 90 punkto)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/886c7282c12811e682539852a4b72dd4?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1363e857-8fa3-478c-b09d-8b4f23b7af2d