„KĄ SAUGO ŽALIEJI MIŠKAII“

Straipsnių ciklas „Kaišiadorių miškų urėdija. Ką saugo žalieji miškai…“

1 skyrius. Saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo lobynai mūsų prižiūrimuose  miškuose

Mieli skaitytojai! Kaišiadorių miškų urėdija jau 88 metus administruoja ir prižiūri visus Kaišiadorių rajono miškus, taip pat – didžiąją dalį Elektrėnų savivaldybės ir dalį Trakų rajono miškų. Turbūt ne vienas esate skaitę straipsnelius apie miškų urėdijos darbus ir pasiekimus, ne kartą esate susitikę su miškų urėdijos darbuotojais įvairiuose miesto renginiuose bei šventėse. Ir vėl mes susitinkame čia, laikraščio puslapyje, norėdami paklausti – ar žinote, kokius gamtos išteklius ir stebuklus saugo Kaišiadorių miškininkai? Ar galite pasakyti, kiek ir kokių retų augalų bei gyvūnų randama jūsų lankomuose ir mylimuose miškuose? Su kokiomis kultūros ir istorijos vertybėmis galite susipažinti juose apsilankę?..   Šiuo skyriumi norime pradėti straipsnių ciklą „Kaišiadorių miškų urėdija. Ką saugo žalieji miškai…“, kuriame ir papasakosime Jums apie mūsų visų miškuose esančius gamtos ir kultūros paveldo lobynus.Šiame skyriuje supažindinsime Jus su saugomų teritorijų rūšimis, trumpai apžvelgsime Kaišiadorių miškų urėdijoje esančias saugomas teritorijas, saugomus gamtos ir kultūros paveldo objektus.

Gera džiaugtis gamtos stebuklais. Tačiau gamta – jautrus organizmas. Neatsargūs žmonių poelgiai, beatodairiškas, neprotingas žaliojo turto naudojimas, gali negrįžtamai sunaikinti mus supantį grožį.  Todėl gyvąją ir negyvąją gamtą, kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę būtina saugoti. Gamtos lobynai turi būti tinkamai naudojami, atkuriami. Tam yra steigiamos saugomos teritorijos. Lietuvoje yra šios saugomų teritorijų rūšys: rezervatai bei  draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir poligonai, kertinės miško buveinės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektai. Lietuvoje saugomų teritorijų sistema užima virš 12% šalies ploto, o Kaišiadorių miškų urėdijoje – net virš 30% viso miškų ploto.

Lietuvoje didžiausią saugomų teritorijų sistemos dalį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, bet ir sudaromos sąlygos su jomis susipažinti, plėtojama rekreacinė veikla.

Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Trakų istorinis, Žemaitijos.

Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai. Lietuvoje turime 30 regioninių parkų, iš jų vienas istorinis. Visi jie įsteigti 1992 m.

Į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją įeina Kauno marių bei Neries regioninių parkų dalys. Kauno marių regioninis parkas įsteigtas tam, kad būtų išsaugotas, tvarkomos ir racionaliai naudojamos unikalus Kauno marių tvenkinio kraštovaizdis, gamtinė ekosistema bei kultūrinio paveldo vertybės. Parke saugomos ne tik gamtos vertybės, bet jame yra ir lankytinų muziejų, ekspozicijų, istorinių memorialinių vietų, archeologinių paminklų. Parko ekologiniais takais galite keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračias, autotransportu, plaukti vandeniu.Bene įdomiausia yra parko gyvūnija. Jame aptinkama apie 500 rūšių gyvūnų. Taip pat gausu augmenijos – čia auga apie 760 rūšių augalų. 70 augalų ir gyvūnų rūšių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Neries regioninio parko paskirtis – išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries slėnio miškų biocenozes (gyvųjų būtybių sąveikos tarpusavyje ir su aplinka), kultūros paveldo vertybes, gamtinės sistemos stabilumą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros paveldo kompleksus bei objektus, sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą tam skirtose zonose bei vietose. Parke taip pat randama retų, saugotinų augalų bei gyvūnų rūšių.

Kita saugomų teritorijų rūšis – rezervatai. Rezervatai yra tokios saugomos teritorijos, kurios įsteigtos išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingas teritorijas. Rezervatai būna gamtiniai ir kultūriniai. Juose nevykdoma ūkinė veikla, smarkiai ribojamas žmonių lankymasis tam, kad visi rezervate vykstantys procesai vyktų kuo natūraliau, be žmogaus įsikišimo. Rezervatai skirstomi į valstybinius ir rezervatines apyrubes, taip pat išskiriami rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose.Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės. Kaišiadorių miškų urėdijos prižiūrimoje teritorijoje rezervatų nėra.

Dar viena saugomų teritorijų rūšis – draustiniai. Draustiniai yra tokios saugomos teritorijos, kurios įsteigtos tam, kad jose būtų išsaugotos moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingos gamtos, kultūros vietovės, jose esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdis, augmenijos ar gyvūnijos rūšių įvairovė bei būtų užtikrintas jų išlikimas. Skirtingai nei rezervatuose, draustiniuose ūkinė veikla nenutraukiama, tik apribojama, taip pat leidžiamas žmonių lankymasis. Draustiniai būna valstybiniai, savivaldybių bei esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose. Draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.

Gamtiniai draustiniai yra tokių rūšių: geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti, geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti, hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti, pedologiniai – natūraliems dirvožemiams saugoti, botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti, zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti, šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių (žinduolių), ornitologinių (paukščių), herpetologinių (roplių ir varliagyvių), ichtiologinių (žuvų), entomologinių (vabzdžių) ir kitos draustinių rūšys, botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti, genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti, telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti, talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.

Kultūriniai draustiniai yra tokių rūšių: archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti, istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti, etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti, urbanistiniai/architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.

Kompleksiniai draustiniai yra tokių rūšių: kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti, kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.

Kaišiadorių miškų urėdijos teritorijoje yra įsteigtas 31 draustinis. Regioninių parkų teritorijoje yra 15 draustinių, 12 iš jų – valstybinės reikšmės miškuose, 9 – valstybiniai draustiniai, 7 iš jų – valstybinės reikšmės miškuose, 7 draustiniai yra įsteigti savivaldybės, 2 iš jų – valstybinės reikšmės miškuose. Be regioniniuose parkuose esančių, Kaišiadorių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra išskirti šie draustiniai: valstybiniaiLomenos irStrošiūnų kraštovaizdžio draustiniai, valstybiniaiBūdos ir Kaukinės botaniniai – zoologiniai draustiniai, valstybinis Lapainios botaninis draustinis, valstybinis Palaraisčio telmologinis draustinis, valstybinis Gabriliavos pedologinis draustinis, savivaldybės įsteigti Šnipelių entomologinis bei Strošiūnų teriologinis draustiniai.

Taip pat Lietuvoje išskiriamos biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos. Jos yra steigiamos tam, kad būtų galima stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius, atlikti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus, plėtoti ekologinį švietimą, garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos būna dviejų rūšių: biosferos rezervatai ir biosferos poligonai. Lietuvoje įsteigtas 1 valstybinis biosferos stebėsenos (monitoringo) rezervatas, seniau turėjęs valstybino rezervato statusą – Žuvintas.

Kaišiadorių miškų urėdijoje 2004 metais įsteigtas Būdos-Pravieniškių biosferos poligonas, kuris yra įtraukta į saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Tai Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai. Būdos – Pravieniškių miškuose reguliariai peri 7 saugomų rūšių paukščių rūšys, be to juose palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijai svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Šių paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst.ha saugoma teritorija. Į NATURA 2000 tinklą numatyta įtraukti ir Neries regioniniame parke esantį Bražuolės slėnį, Neries upę, Panerių mišką bei Kauno marių regioniniame parke esantį Rumšiškių mišką, Kauno marias, taip pat – Kaukinės mišką.

Pirmapradžiai, žmogaus nepažeisti miško kampeliai tampa namais daugeliui retų ir nykstančių ar globotinų augalijos bei gyvūnijos rūšių. Tai – kertinės miško buveinės. Kertine miško buveine gali būti ir vienas medis ir didžiulis miško plotas. Kaišiadorių miškų urėdijoje kertinių miško buveinių inventorizacija buvo vykdoma 2001-2004 metais. Jos metu buvo inventorizuotos 95 kertinės miško buveinės, iš kurių 75 yra valstybinės reikšmės miškuose ir užima 230 ha miško plotą.

Kaišiadorių miškų urėdijoje vedamas retų ir nykstančių augalų, gyvūnų rūšių, ekosistemų bei kertinių miško buveinių registracijos žurnalas. Jame registruojamos (taip pat ir telefonu (8~346) 67637) žmonių aptiktos retos ar nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys, kertinės miško buveinės.

Kaišiadorių miškų urėdijos miškai traukia žmones ir dėl įdomaus juose esančio gamtinio, kultūrinio, archeologinio paveldo. Paveldo objektai skirstomi į gamtos paveldo objektus ir kultūros paveldo objektus. Gamtos paveldo objektai yra tokie: geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės, geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos, hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės, hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai, botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai, zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės) yra tokie: archeologiniai – piliakalniai, kiti senovės gynybiniai įtvirtinimai ar jų liekanos, senovės gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo vietos, žemgrindos, kūlgrindos ir kitos senovės kelių liekanos, hidrotechniniai įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos, mitologiniai (sakraliniai)/istoriniai/memorialiniai – alkais vadinamos ir kitos senovės kulto vietos, akmenys su senovės žmogaus veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūryboje išgarsinti objektai bei vietos, taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis, taip pat išgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais, neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės, sukilėlių, partizanų, kitų pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės, kultūros, valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos, architektūriniai/inžineriniai – reikšmingais pripažinti gyvenamieji bei negyvenamieji pastatai, jų dalys ir priklausiniai, pastatų kompleksai bei ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisos architektūrinės kompozicijos ryšiais susietos statinių ir kitų kūrinių grupės bei vietos, taip pat reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai, užtvankos, malūnai, melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia gamybinė ar technologinė įranga, dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama bei naudojimui reikalinga teritorija.

Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais.

Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje yra 10 valstybės saugomų paveldo objektų ir net 57 savivaldybės įsteigti paveldo objektai.

Jei norite daugiau ir išsamiau sužinoti apie šalia Jūsų esančius gamtos stebuklus bei istorijos ir kultūros paveldo turtus, kviečiame skaityti kitas straipsnių ciklo dalis. „Kaišiadorių miškų urėdija. Ką saugo nuo seno žalieji miškai…“ . Sekančiame straipsnyje Jūs plačiau susipažinsite su miškų urėdijos prižiūrimų miškų augalijos bei gyvūnijos įvairove, retomis ir saugomomis augalų bei gyvūnų rūšimis.

2 skyrius. Retieji sparnuočiai mūsų miškuose bei saugomų teritorijų tinklas NATURA 2000

Mano miškas – tai pušys ir eglės, susipynę šakom ir svajom ąžuolai

Mano miškas – tai klykiančių gervių į tolį nuskrieję ir sielą sugėlę aidai

Ir su paukščiais, su giedančiais rytmetį paukščiais – aukštyn, virš pušų

Aš pakilsiu, dangaus skliautą nutvėręs, širdį – grožiui atvėręs – skraidinsiu ant gervių sparnų…

Edita Skopič

Gervės gervelės, grakščiosios pievų princesės, melancholiškosios rudens pranašės, išskraidinančios ant savo sparnų paskutines šiltas dienas… Gal ir Tau, mielas skaitytojau, teko sutikti šią retą, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą paukštę? Juk mūsų – Kaišiadorių rajono – miškuose, pelkėse bei pievose gervė – nereta viešnia. „Pernai, mano prižiūrimi miškai tiesiog skambėjo  gervių klyksmais. Ir aš pats dažnai sutikdavau šias retas gražuoles su jų vaikučiais “ – prisiminė Pravieniškių girininkijos girininkas Algis Krivas. „Mažieji gerviukai geltoni geltoni, lyg viščiukai, tik dar ryškesni ir gerokai didesni„ – šypsojosi jis.

Žinia, jog ne vien ilgakaklėmis gervėmis puošnūs ir turtingi mūsų miškai. Mat Kaišiadorių rajono apylinkėse galime sutikti tikrai nemenką būrį plunksnuotųjų skrajūnų. Kaip rašoma knygoje  „Kaišiadorys. Gamtos ir kultūros paveldas “, mūsų rajone peri net 173 paukščių rūšys, dar kone 50 skirtingų rūšių paukščių užklysta pas mus „į svečius “, o 62 sparnuočių rūšys lieka žiemoti ar atskrenda į rajoną žiemos metu. Gulbės, žąsys, antys, kragai ir laukiai, ereliai, vanagai, sakalai,pesliai, lingės ir suopiai, strazdai, meletos, geniai ir kėkštai, zylės, žvirbliai, kikiliai ir sniegenos – visų net neišvardinsi!.. Tad šiame straipsnelyje kiek daugiau papasakosime apie retus, Lietuvoje bei Europoje saugomus ir mūsų urėdijos prižiūrimuose miškuose perinčius paukščius.

Bendrai rajone gyvena 175 rūšys visoje Europoje saugomų paukščių. Virš 60 jų – įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Nemaža dalis šių retų sparnuočių aptinkami miško buveinėse. Tai Užgirėlio miškuose perintis juodasis peslys, Karčiupio, Kaugonių, Kaukinės, Gastilonių, Pravieniškių, Vadų, Gegužinės, Našlėnų, Strošiūnų miškuose gyvenantis slaptingasis vapsvaėdis, Pravieniškių, Karčiupio, Vadų, Beištrakio, Būdos, Burčiakų, Slimino, Dambravos, Gegužinės, Antanaičių, Gurų, Tryliškių, Palimšio, Kaukinės, Korsakų, Kaugonių, Vaiguvos bei Kalvių miškuose sutinkamas akylasis medžioklis erelis rėksnys, Palaraisčio ir Romato aukštapelkėse aptinkamas puošeiva tetervinas bei gražuolė plėšrioji medšarkė. Drėgnuose, šlapiuose mūsų miškuose slepiasi baikštus ir paslaptingas paukštelis tikutis, garbingo amžiaus lapuotynuose stuksena miško sanitaras – baltnugaris genys, jam antrina itin reta žalioji meleta. Būdos, Pravieniškių, Dabintos, Beištrakių, Kaukinės, Strošiūnų bei Kaugonių miškuose tyliai burkuodami savo vaikelius augina karveliai uldukai, Dambavos miške aptikta mažiausioji šalyje – žvirblinė pelėda, Strošiūnų šile – plačiaakė pelėda lututė. Šios itin retos papūstaplunksnės vardu net pavadinta viena leidykla, spausdinanti puikius leidinius apie Lietuvos gamtą. Lyg mažutis kareivėlis Gegužinės-Gaižiūnų miškų masyvų kariniuose poligonuose straksi dirvinis kalviukas, rajono paupių miškuose, pakrantėse puikuojasi kone ryškiausiais ir įspūdingiausiais apdarais pasipuošę mūsų šalies paukšteliai – tikrų tikriausias žvejas tulžys, bei lietuvių liaudies dainose apdainuotasis kukutis.

„Aš regėjau kukucį

Aukštam medy tupincy

Šilko lizdą sukancy

Aukso pautus dedancy…“ dainuoja melagėliai dzūkai. Mat šis, jų apdainuojamas kukutis – gerokai pagražintas. Baltus, šiek tiek dėmėtus, bet, žinoma, ne auksinius, kiaušinius paukštelis deda drevėse, inkiluose. O jo vaikučiai nuo priešų ginasi švirkšdami…išmatas. Tad iki šilkinio lizdo šiam puošeivai tikrai labai toli.

Drėgnuose, šlapiuose mūsų rajono miškuose gyvena jau minėtoji gervė bei įspūdingas slapukas, mūsų nacionalinio paukščio baltojo gandro brolis – juodasis gandras. „Vieną kartą mūsų miškuose apsilankė ornitologės iš Anglijos. Pamačiusios juodojo gandro lizdą, jos buvo tiesiog priblokštos, stebėdamosis aikčiojo, kad šis nepaprastai  retas ir įdomus paukštis pas mus gyvena bei peri “ – prisimena miškų urėdijos darbuotojas, nuoširdus sparnuočių mylėtojas, prisiekęs gamtininkas Algimantas Jovaišas. Jis dažnai sutinka įvairiausių paukštelių dirbdamas savo tiesioginį darbą miške, tačiau ir laisvalaikiu  vykdo įvairius stebėjimus, sparnuočių apskaitas… Nuo 1997 metų iki 2002 metų Algimantas Rumšiškių girininkijos miškuose vykdė naminės pelėdos išvamų apskaitą. Apskaitos duomenis siuntė Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto  jaunesniajai mokslo darbuotojai Laimai Balčiauskienei. Dabar, pasinaudodama šiais duomenimis, mokslininkė rašo straipsnį į Europos masto žurnalą apie ekologiją.

Kaišiadorių miškininkai iš ties didžiuojasi jų prižiūrimus miškus puošiančiais retaisiais skrajūnais. Ne tik didžiuojasi, bet ir saugo – svarbiausiose paukščiams teritorijose savivaldybės įsteigti Ilgio, Dabintos ir Beičiūnų ornitologiniai draustiniai. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos, 2004 metais įsteigtas Būdos-Pravieniškių  biosferos poligonas. Šių paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst.ha saugoma teritorija, kuri yra įtraukta į NATURA 2000 tinklą. NATURA 2000 tai Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai. Anot Būdos – Pravieniškių biosferos poligono steigėjų, šiuose miškuose reguliariai peri virš 12 porų vapsvaėdžių, 100 porų jerubių, 30 porų gervių, 10 porų žvirblinių pelėdų, 40 porų juodųjų meletų, 25 poros vidutinių ir 6 poros tripirščių genių. Be to, jame palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijos svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Aplink menamus šių skrajūnų lizdus 100 metrų atstumu nevykdomi jokie kirtimai, perėjimo metu visame poligone sustoja miško ūkiniai darbai, kad nebūtų trikdoma sparnuotųjų tėvelių ir jų vaikučių ramybė. Miškininkai, kartu su jaunaisiais miško bičiuliais kelia skrajūnams inkilus, žiemą stato palapines kurapkoms ir kitaip globoja šiuos girių gyventojus.

Gerbiamus skaitytojus kviečiame draugauti su retaisiais, o taip pat ir įprastaisiais miškų, laukų, parkų ir sodų sparnuočiais. Prašome Jūsų netrikdyti paukščių ramybės poravimosi bei perėjimo metu, nedraskyti jų lizdų, neliesti ir nerinkti kiaušinių, neišiminėti iš gūžtų jauniklių, sudrausminti taip besielgiančius žmones. Prisidėkite prie skrajūnų gerovės – pavasarį iškelkite jiems inkilėlius, žiemą pripildykite lesyklėles… Ir mūsų plunksnuotųjų gamtos brolių dėkingumas skambės Jums linksmomis džiaugsmo trelėmis! 

3 skyrius. Kertinės miško buveinės – kas tai?

Senas, tarytum nepamirštas laikas

Toks didelis, tartum pats gyvenimas,

Manosiom rankom toksai neaprėpiamas

Ir mano amželiui trumpam – toks žemiškai amžinas.

Senas mano ąžuole, kiek daug gyvybės

Tarp tavo šakų, ant liemens ir giliai prie šaknų:

Šiūruoja aukštyn ir žemyn vabalėliai,

Vis šliaužia keisti bestuburiai

Ir paukščiai vaikus čia augina

O kartais – šikšnosparnis, sargas nakties

Sau randa čia poilsiui drevę.

Ir kerpės ir gurgždančios samanos

Lyg Tavo antroji oda

Lyg delnui manajam – aksomas

Ant menančios uolą žievės.

Tu gilę man davęs žinok –

Užmigus vaiku Tavo virsiu

Pavasariais sprogsim drauge…

Kertinės miško buveinės? Ir kas gi tai per monai? – paklaus ne vienas. Iš ties, turbūt be miškininkų ir gamtininkų mažai kas atsakytų į tokį klausimą. Tad šiame straipsnyje ir papasakosime jums, mielieji skaitytojai, kas gi slepiasi po šiuo, taip keistai skambančiu, žodžių junginiu.

Kertinės miško buveinės – tai pirmapradžiai, žmogaus ūkinės veiklos nepaliesti ar beveik nepaliesti miško kampeliai, kuriuose gausu retų, saugomų, nykstančių bei globojamų rūšių. Šios rūšys svarbios ne tik Lietuvoj, bet ir visoje Europoje. Kertinė buveinė yra neapibrėžto dydžio – tai gali būti ir vienas senas ąžuolas ar medžio stuobrys, gali būti ir dideliausias miško ar pievos plotas.

Kertinių miško buveinių išskyrimo Lietuvoje projektą parengė ir kuravo LR Aplinkos ministerija ir Švedijos gamtosaugininkai. Buveines išskirti reikėjo tam, kad būtų galima išgelbėti tuos unikalius miško kampelius nuo žmonių ūkinės veiklos žalos, išsaugoti kirvio ir pjūklo nemačiusias sengires – kuo natūraliausius ir tikriausius pirmykščius miškus.

Žinia, jog tuos kampelius norint saugoti, pirmiausia reikia juos surasti, suregistruoti, tai yra – inventorizuoti. Kadangi miškus geriausiai pažįsta, pačius tamsiausius ir paslaptingiausius jo užkaborėlius žino miško „angelai sargai “ – miškininkai, buvo nuspręsta, jog inventorizuojant kertines miško buveines jie turi būtinai prisijungti. Bet surasti ir tinkamai išskirti kertinių buveinių buvimo vietą – ne juokų darbas. Norintis tai padaryti žmogus, turi žinoti, kokie yra kertinių buveinių išskyrimo kriterijai, kokios indikatorinės augalų bei gyvūnų rūšys ten turi būti. Tad šiuo tikslu, miškininkų atstovams buvo pravesta visa eilė kursų bei mokymų. Didžiausiu ir mokyčiausiu kertinių miško buveinių žinovu Kaišiadorių miškų urėdijoje tapo Žiežmarių girininkijos girininko pavaduotojas Ovidijus Kocys. Tad paprašiau Ovidijaus pasidalinti savo įspūdžiais apie minėtus mokymus bei kursus, apie pačias kertines miško buveines ir jų inventorizaciją.

„Mokymo kursai vyko gan ilgą laiką įvairiose Lietuvos vietose, įvairiuose miškuose – šlapiuose juodalksnynuose, senuose drebulynuose, gūdžiuose eglynuose ir didinguose ąžuolynuose “ – pradeda pasakoti girininko pavaduotojas. „Visą Lietuvą išvažinėjom, buvom ir Prienų šile, ir Ignalinos bei Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, ir Žuvinto biosferos stebėsenos monitoringe… Na, juk reikėjo apžiūrėti visų tipų miškus visuose regionuose. O taip pat ir Švedijoje, Elando saloje vyko savaitės trukmės pažintiniai kursai “ – prisimena jis. „ Kursų vadovas ir pagrindinis mūsų mokytojas buvo žymusis švedų gamtininkas, mokslininkas Leif Anderson bei Lietuvos botanikos instituto mokslininkai. Visi mokymai vykdavo miške. Atvažiuodavome į specialiai parinktą objektą ir turėdavome įvertinti, ar jis tenkina kertinės miško buveinės kriterijus, jei tenkina – reikėdavo surasti ir atpažinti tuose kertinėse buveinėse augančias specializuotas indikatorines kerpių, samanų ir induočių žolinių augalų rūšis. Taip visko natūroje ir mokėmės “ – pasakoja Ovidijus.

Pasiteiravau Ovidijaus, ar daug retų ir iki šiol nepažintų gyvybės rūšių teko sutikti kursų metu. „Žinoma!” – atsako Ovidijus. „O kai kurios rūšys ne tik man buvo naujos ir nematytos – kursų bei kertinių buveinių inventorizacijos metu buvo surastos kelios labai retos samanų bei kerpių rūšys, iki tol apie kurių egzistavimą Lietuvoje nebuvo žinių “ – prisimena jis. „Aš pats susipažinau su tokiomis augalų bei gyvūnų rūšimis, kurių net neįtariau esant mūsų miškuose, nes dažniausiai – tai labai smulkūs organizmai, vos įžiūrėti galima, o kartais – plika akim ir nepamatysi. Na, apskritai man šie kursai labai daug ką davė “ – prisipažįsta O. Kocys. „ Visų pirma – pasikeitė pats požiūris į mišką “ – neslėpė jis. „Seniau tas požiūris buvo daugiau vartotojiškas, dabar į mišką lyg naujomis akimis pažvelgiau. Tarkim, miške jau galiu atpažinti tęstinumą, tai yra – būdamas vienoj ar kitoj miško vietoj galiu pasakyti, kas joje buvo prieš 100 metų – pieva augo, ar miškas ar pelkė telkšojo… O iki kursų tokiais dalykais net nesidomėjau “ – sako jis.

„Labai aiškiai suvokiau dar vieną dalyką – miškas, tai gyvas ir pastoviai besikeičiantis organizmas, kur nieko nėra nereikalingo, kur kiek viena terpė turi savo gyventojus, o kiekviena gyvastis – savo reikšmę ir paskirtį “ – kalba miškininkas. „Kreiptis į žmones, besilankančius miškuose – nepamirškite, jog miškas – ne parkas ir ne daržovių laukas. Miške turi būti visko: ir mažų vos iš sėklelės išdygusių želmenėlių, ir senų medžių, ir negyvų stuobrių, ir virtėlių, ir pūvančios medienos…  Tad matydami miškuose išvirtusius medžius, stovinčius ar jau išgriuvusius sausuolius, nemanykite jog tai – miškininkų apsileidimas. Toli gražu – visa ši mediena yra paliekama specialiai, kad taptų trąša bei gyvenamąja terpe daugeliui organizmų. Moksliškai kalbant – kad būtų išsaugota biologinė rūšių įvairovė “ –  pamoko Ovidijus. „Juokas ima, kai žmonės piktinasi, jog, antai, prie Smetonos, tai miškai švarūs, lyg sodai būdavo, tuo tarpu dabar – pilna pūvančios ir miško grožį „darkančios “  medienos. O pagal Europos sąjungos bei NEPCON sertifikatorių direktyvas – mūsų miškuose net per mažai negyvosios medienos “ – šypsosi Ovidijus.

Paprašiau miškininko papasakoti apie kertinių miško buveinių inventorizaciją ir mūsų giriose bei šiluose.  „Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamuose valstybinės reikšmės miškuose inventorizuotos ir patvirtintos 75 buveinės, kurios užima 230 ha plotą. Tai įvairios buveinės – ir medynai ir medžiai milžinai ir jų grupės ir upių šlaitai “ – vardijo jis.  „Patys vertingiausi – Žaslių bei Kruonio girininkijų pušynai, Žiežmarių ir Būdos girininkijų uosynai bei ąžuolynai, seni Pravieniškių girininkijos juodalksnynai bei Palomenės girininkijos drebulynai. Jie ypatingai turtingi augalijos ir gyvūnijos įvairove, tai seni ir beveik žmogaus nepaliesti miškai “ –  paminėjo Ovidijus.

Na, o aš, savo ruožtu, priminsiu gyventojams, jog jei radote ar rasite unikalų, žmogaus nepaliestą miško kampelį, retą ir saugomą augalą ar gyvūną, praneškite apie tai miškų urėdijos specialistams telefonu 67 637. Kertinių buveinių, retų augalų, gyvūnų registracijos formą galite rasti internete adresu www.kaismu.lt , užėję ant nuorodos Valstybiniai miškai – Biologinės įvairovės išsaugojimas – Kertinės miško buveinės – Kertinių buveinių registracijos forma.  Dėkojame Jums už bendradarbiavimą ir pagalbą saugant mūsų visų gyvąjį turtą!

3 skyrius. Saugome gamtos turtus. Draustiniai

Saugau savo namus, tuos – kur slepias po eglėm,

Po tvirtais ąžuolais , tarp lazdynų žalių.

Saugau savo namus nuo ugnies, nuo nelaimės,

Bet, skaudu man, kad saugot juos reik nuo žmonių…

Tu neskriausk, nedraskyk ir nenaikink, žmogau

Mano girių žalių, mano pievų ir klonių

Tu prieik, nebijok, ir pažvelk iš arčiau –

Kiek čia gėrio, žmogau, kiek čia meilės ir grožio,

Kiek čia sielai šviesos, kiek gyvybės čia daug,

Kiek ramybės nuvargintai širdžiai paglostyt!..

Eikš žmogau, nebijok, pažiūrėk iš arčiau –

Čia – ir Tavo namai, Tavo laukiantis uostas…

Apsaugok!

Mieli skaitytojai, jau papasakojome Jums apie dalį Kaišiadorių miškų urėdijos saugomų miško kampelių – kertines miško buveines, Būdos – Pravieniškių poligoną, įtrauktą į tinklą  Natura 2000… Šiame straipsnyje norime Jums papasakoti apie Kaišiadorių miškų urėdijos miškuose esančius draustinius. Jau minėjome, tačiau dar kartelį priminsime, kad draustiniai yra tokios saugomos teritorijos, kurios įsteigtos tam, kad jose būtų išsaugotos moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingos gamtos, kultūros vietovės, jose esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdis, augmenijos ar gyvūnijos rūšių įvairovė bei būtų užtikrintas jų išlikimas. Skirtingai nei rezervatuose, draustiniuose ūkinė veikla nenutraukiama, tik apribojama, taip pat leidžiamas žmonių lankymasis.

Per paskutinius 20 metų, Kaišiadorių rajone buvo įsteigtai 7 botaniniai, 2 botaniniai – zoologiniai, 1 entomologinis 1 herpetologinis, 3 ornitologiniai, 2 tereologiniai, 1 pedologinis, 1 telmologinis ir 3kraštovaizdžio draustiniai. Rajono saugomas teritorijas papildo 13 įvairios paskirties ir statusų draustinių.  Dalis šių draustinių yra Kaišiadorių miškų urėdijos valstybiniuose, privačiuose bei nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotose miškuose. Čia pateikiame būtent miškuose esančių draustinių glaustą aprašymą.

Budelių kraštovaizdžio draustinisįsteigtas 1992 m., jo paskirtis – saugoti raiškaus miškingo Neries žemupio vingio kraštovaizdį su archeologijos paminklais ir teritorijai būdingomis gamtinėmis vertybėmis. Ši teritorija unikali savo reljefu.

Lomenos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas 1998 m., jo tikslas – išsaugoti gilų vaizdingą Lomenos slėnį su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, šlapiais baltalksnynais bei pievas su gausia augalija ir gyvūnija.

Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis įsteigtas 1992 m., jame saugomas ypač raiškus unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos kraštovaizdis.

Būdos botaninio zoologinis draustinisįsteigtas 1992 m., jame saugomi retų rūšių augalai ir gyvūnai bei būdingi jų biotopai.                      

Kaukinės botaninis zoologinis draustinis įsteigtas 1992 m. Draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti Dzūkų aukštumoms būdingus uosynus su skroblais bei retų rūšių augalų ir grybų augavietes.

Būdosbotaninis–zoologinis draustinisįsteigtas 1992 m. ir išsidėstęs per Dambavos ir Būdos miškus, jame saugomi retų rūšių augalai ir gyvūnai bei jų natūralios buveinės. Jose vyrauja laikinai drėgni ir šlapi, bet derlingi dirvožemiai, lemiantys didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Čia įprasti uosynai, tarp jų auga ąžuolai ir liepos, spiečiasi skroblynų sklypai, mažai pievų ir po truputį nykstantys spygliuočių medynai. Apibūdinta 410 draustinyje augalų rūšių, priklausančių net 73 šeimoms. Draustinyje aptiktos 9 saugomos augalų rūšys. Iš jų įdomesnės šios: gebenė, miškinis eraičinas, retažiedė miglė, rudeninis vėlyvis, paprastasis kardelis, sibirinis vilkdalgis ir žalsvažiedė blandis. Turtinga draustinio gyvūnijos įvairovė. Čia gyvena net 450 vabzdžių rūšių. Gausiausi žirgelių, vabalų, plėviasparnių ir dieninių drugių būriai. Peri tokios sparnuočių pasaulio retenybės, kaip mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, baltnugariai geniai, karveliai uldukai ir tikučiai. Pamiškių pievose gyvena beržinės sicistos, pelkiniai pelėnai, kirtavietėse ir sąvartose sutiksime šermuonėlių, kanalais keliauja ūdros, vasarą prieš naktį maisto ieškodami skraido šikšnosparniai, apsilanko vilkai ir lūšys.

Kaukinės botaninis zoologinis draustinisįsteigtas 1992 m.. Saugoma teritorija plyti viename seniausių rajono miškų, kažkada buvusioje Kaukinės sengirėje. Jo paskirtis – saugoti Dzūkų aukštumai būdingus uosynus su skroblais bei retų rūšių grybų, augalų ir gyvūnų įvairovę bei augavietes. Nustatyta, kad draustinyje auga 138 grybų ir 522 augalų rūšys. O gyvūnijos rūšinę įvairovę sudaro 549 vabzdžių, 13 žuvų, 9 varliagyvių, 2 roplių, 125 paukščių ir net 40 žinduolių rūšių. Čia galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų: Europoje nykstantį šakotąjį sėdį, šalyje saugomus tikrinį blizgutį, geltonąjį piengrybį ir piengrybį jautakį; augalų: 6 rūšis laukinių orchidėjų, svogūninę kartenę, žaliąją plateivę, siauralapę plautę ir tuščiavidurį rūtenį; gyvūnų: kūmutę, vištvanagį, sketsakalį, šikšnosparnį, ūdrą ir kt.

Lapainios botaninis draustinisįsteigtas 1992 m., ir skirtas miško, pievų ir paupių augalų bendrijų ir retų rūšių augalų augaviečių apsaugai. Draustinio teritorija išsidėsčiusi Andriūnų, Girelės ir Naginukų miškuose, šaltiniuotuose ir skardinguose Lapainios ir Kruonės upelių slėniuose. Draustinyje rastos 457 augančių Lietuvoje savaiminių augalų ir 74 samanų bei kerpsamanių rūšys. Čia sutinkamos tokios botaninės retenybės kaip statusis atgiris, rudoji viksvuolė, pelkinė šindra, miškinė monažolė ir retažiedė miglė. Tačiau didžiausias šios gamtinės teritorijos botaninis turtas yra šaltiniuotų buveinių relikto – didžiojo asiūklio gausi gyvybinga augavietė.

Palaraisčio telmologinis draustinis įsteigtas 1998 m. Draustinyje saugoma iki mūsų dienų išlikusi vienintelė rajone aukštapelkė, kurioje auga specifinės pelkių augalų ir veisiasi gyvūnų rūšys. Aukštapelkėje auga žemaūgis pušynas, driekiasi pažliugęs lagas, iš visų pusių juosia juodalksnynas. Tinkamas sąlygas gyventi čia turi pelkinis satyras, gyvatė marguolė, gervė, tetervinas, lėlys.

Gabriliavos pedologinis draustinis įsteigtas 1988 m., kurio teritorija skirta Rytų Lietuvos aukštumų vakarinių atšlaičių velėniniams jauriniams glėjiniams priemolio dirvožemiams išsaugoti.

Pipiriškių geomorfologinis draustinisįsteigtas 1992 m., kurio teritorija skirta išsaugoti Dzūkų aukštumos pakraštinius moreninius darinius.

Dar visa eilė draustinių yra išskirta į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją įeinančiose regioninių parkų dalyse. Kauno marių regioninio parko dalyje, kuri įeina į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją yra net 7 iš 9 visame parke įsteigtų draustinių. Tai Kauno marių kraštovaizdžio draustinis, Strėvos kraštovaizdžio draustinis, Dabintos botaninis –zoologinis draustinis‚ Gastilionių botaninis zoologinis draustinis, Karčiupio hidrografinis draustinis, Uolės hidrografinis draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Kapitoniškių etnokultūrinis draustinis, Surgantiškių archeologinis draustinis. Neries regioninio parko dalyje, įeinančioje į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją išskirti šie draustiniai: Svilonių kraštovaizdžio draustinis, Kulio kraštovaizdžio draustinis, Bražuolės botaninis draustinis, Veprių botaninis draustinis, Aliosios hidrografinis draustinis.Dar vienas – Mergiškių kraštovaizdžio draustinis, yra  Aukštadvario regioninio parko dalyje, įeinančioje į Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamą teritoriją.

Anot sentencijų meistro A. Grafo – koks skurdžius tas, kuris neturi nieko, išskyrus pinigus. Tad mes – tiek Kaišiadorių miesto ir rajono gyventojai, tiek miškininkai, iš ties esame be galo turtingi, savo aplinkoje turėdami tokius gamtos lobynus. Pažinkime ir saugokime juos!

Parašykite komentarą