Miškų urėdijos veiklos rodikliai
Šiuo metu miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai užima 26 tūkstančius hektarų ir yra išsidėstę pačioje Lietuvos širdyje, tarp svarbiausių šalies miestų - Vilniaus ir Kauno, perjuosti geležinkelio ir judrios magistralės, iš šiaurės ir pietų aprėminti Nemuno ir Neries upių. Miškai yra išsidėstę trijų savivaldybių - Kaišiadorių, Elektrėnų ir Trakų teritorijose.
Prižiūrimi miškai yra trijų nuosavybės formų - valstybinės reikšmės, privatūs bei skirti nuosavybės teisių atkūrimui.
| Miškų urėdijos ir Lietuvos Respublikos miškų palyginimas pagal nuosavybės formą |
| Nuosavybės forma | Kaišiadorių miškų urėdijoje
| Respublikoje |
tūkst. ha
| % | tūkst.ha
| % |
| Valstybinės reikšmės miškai | 26 | 56
| 1051
| 50
|
| Privatūs miškai | 15 | 32
| 717
| 34
|
| Miškai, rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti | 6 | 13
| 353
| 16
|
| Bendras miškų plotas | 47 | 100
| 2045
| 100
|
Medynai būna savaiminiai ir kultūriniai - sodinti žmogaus. Miškų urėdijoje didžiausia medynų dalis - savaiminiai.
Miškų urėdijos ir LR miškų palyginimas pagal vidutinius medynų rodiklius
|
| Vidutiniai medynų rodikliai | Urėdijoje | Respublikoje |
Vidutinis medynų amžius, metais
| 58 | 53
|
| Bendras medynų tūris, m3 | 226 | 199
|
Brandžių medynų tūris, m3
| 304 | 254
|
Metinis prieaugis, 1ha / m3
| 5,6 | 6,5
|
| Iškertama iš 1ha mišku apaugusio ploto, m3 | 4,2 | 3,2
|
Kaišiadorių miškų urėdijos valstybiniuose miškuose vyrauja daugiausia spygliuočių. Be pagrindinių medžių rūšių - pušies, eglės, ąžuolo, juodalksnio, beržo, uosio, drebulės, miškuose aptinkamos ir retesnės medžių rūšys - liepa, klevas, guoba, tuopa, vikšna, vilkmedis, maumedis, laukinės obelys, kriaušės, slyvos ir kitos rūšys, tačiau jos medynų nesudaro.
Miškų urėdijos ir Lietuvos Respublikos miškų palyginimas pagal medynų rūšinę sudėtį
|
| Medžių rūšys | Urėdijoje, % | Respublikoje, %
|
| P | 34 | 36
|
| E | 30 | 21
|
| B | 17 | 21
|
| J | 8
| 7
|
| D | 4 | 3
|
| Ą | 4 | 2
|
| U | 2 | 2
|
| kiti | 1 | 8
|
