APSAUGA NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ (SANITARINĖ APSAUGA)

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 19 straipsnis. Miško apsauga nuo ligų ir kenkėjų

1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.

2.Dideli kenkėjų ir ligų židiniai lokalizuojami ir likviduojami valstybės, miško valdytojų ir savininkų lėšomis.

Miškas – gyvas ir jautrus organizmas, jį taip pat puola ligos, įvairūs kenkėjai. Tad miškininkai pastoviai žvalgo miškus, stebėdami, ar medžiai sveiki, neužpulti juos siaubiančių vabzdžių.  Apsaugai nuo miškokenkėjų, miškų urėdijanaudoja feromonines vabzdžių gaudykles, vabzdžiagaudžius medžius, biologines apsaugos priemones: kelia inkilus vabzdžialesiams paukščiams, aptveria skruzdėlynus, palieka uoksinius medžius, tinkamus paukščiams perėti, atkuriant mišką, sodina nektaringuosius augalus, kurie privilioja vabzdžius entomofagus, mintančius vabzdžiais kenkėjais. Ir tik paskutiniu atveju, kada visos priemonės neefektyvios, taikoma kraštutinė priemonė – sanitariniai miško kirtimai. Nors šie kirtimai dažnai ekonomiškai neatsiperka, tačiau jie – neišvengiami, kai reikia kuo skubiau pašalint iš miško sergančius, kenkėjų apipultus medžius, kol ligos ir mažieji siaubūnai neišplito į sveikuosius. Sanitarinės miško apsaugos darbams išleidžiam apie 60 tūkstančių litų.

Parašykite komentarą